Susisiekimo ministerija siūlo skirti papildomus 45 tūkst. eurų policijai, kad būtų galima efektyviau kontroliuoti elektrinius paspirtukus ir kitas mikrojudumo priemones. Planuojama įsigyti rankinius greičio matuoklius, kurie leis pareigūnams nustatyti šių priemonių faktinį greitį ir fiksuoti pažeidimus. Šis siūlymas dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų perskirstymo bus teikiamas svarstyti Vyriausybei.
„Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Todėl policijai siūlome skirti papildomą finansavimą greičio matavimo prietaisams. Tai konkretus žingsnis stiprinant kontrolę ir užtikrinant didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Paspirtukai turi būti patogi susisiekimo priemonė, o ne grėsmė pėstiesiems ir patiems jų vairuotojams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Daugiau galimybių kontroliuoti paspirtukų greitį
Papildomą finansavimą siūloma skirti Policijos departamentui rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Šie prietaisai būtų naudojami elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ir į juos panašių elektrinių transporto priemonių faktiniam važiavimo greičiui matuoti.
Pagal galiojančias taisykles, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama viršyti 20 km/val. greitį. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu ar šaligatviu šalia pėsčiųjų, greitis negali viršyti 7 km/val. Nauji prietaisai policijai leis veiksmingiau tikrinti šių apribojimų laikymąsi.
Papildomus 45 tūkst. eurų policijai siūloma skirti perskirstant šiemet sutaupytas KPPP lėšas. Iš jų 37 tūkst. eurų numato sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Papildomų valstybės biudžeto lėšų greičio matavimo prietaisams įsigyti neprireiks.
Rengiami ir griežtesni reikalavimai paspirtukams
Policijos kontrolės stiprinimas yra dalis platesnių Susisiekimo ministerijos veiksmų, skirtų mažinti elektrinių mikrojudumo priemonių keliamą pavojų eismo dalyviams. Ministerija jau parengė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos ketina teikti Vyriausybei.
Siūloma didinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų, įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. balandžio 1 d., prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui.
Sužeistųjų daugėja, pusė jų – nepilnamečiai
Griežtesnės kontrolės poreikį rodo ir eismo įvykių statistika. Šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei pernai. Ypač neramina augantis sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 94 nepilnamečiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73, taigi jų skaičius išaugo beveik 29 procentais.
Transporto kompetencijų agentūros atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.
Nepanaudotos lėšos – savivaldybių keliams
Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo nutarimo projektu siūloma savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė. Šios lėšos buvo numatytos Nemenčinės plento ruožui nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Siūloma jas perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas.











