Vaidas Augustinavičius

Prezidentūra: išaugusių degalų kainų poveikį pirmiausia reikėtų mažinti didinant gyventojų pajamas

Švelninant išaugusių degalų kainų poveikį pirmiausia reikėtų didinti gyventojų pajamas, rugsėjo 29 dieną pareiškė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, rengiant 2027 metų valstybės biudžetą ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažas pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir šeimoms su vaikais.

Pajamų didinimas pagalbą nukreiptų tiksliau

V. Augustinavičiaus teigimu, pajamų didinimas būtų tikslesnė pagalbos priemonė, nes pirmiausia pasiektų žmones, kuriems sunku susimokėti už šildymą arba kurių kelionės į darbą dėl brangesnių degalų kainuoja daugiau.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad gyventojų pajamos turėtų augti sparčiau už degalų kainas ir bendrą infliaciją. Tokiu atveju žmonių perkamoji galia būtų ne tik apsaugota, bet galėtų ir didėti.

Kokias konkrečias priemones pasirinks premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė, turėtų paaiškėti rengiant 2027 metų valstybės biudžetą. Degalų brangimo poveikio mažinimo priemones koalicinė taryba ketina aptarti rugsėjo 30 dieną.

Blogėjant padėčiai akcizas galėtų būti mažinamas

Prezidento patarėjas neatmetė galimybės vėl laikinai sumažinti degalų akcizą, jeigu padėtis pasaulinėje naftos rinkoje toliau blogėtų. Lietuva tokią priemonę jau taikė 2026 metų pavasarį.

Prezidentūra akcizo mažinimą sieja su G. Nausėdos pasiūlytu maksimalių benzino ir dyzelino kainų mechanizmu. Jos teigimu, šis modelis užtikrintų, kad visa sumažintų mokesčių nauda pasiektų galutinį vartotoją, o neliktų degalų prekybos grandinėje.

Pagal prezidento pateiktą modelį mechanizmą aktyvuotų Vyriausybė. Energetikos ministras turėtų apskaičiuoti ir kasdien paskelbti didžiausias benzino bei dyzelino kainas, galiosiančias kitą dieną.

V. Augustinavičius perspėjo, kad 2026–2027 metų žiema gali būti sudėtinga, todėl valstybė turėtų būti pasirengusi skubiai panaudoti visas vartotojams padėti galinčias priemones.

Lietuvos energetikos agentūra kaip galimą akcizo mažinimo kriterijų yra nurodžiusi ne mažesnę kaip 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, išsilaikančią bent penkias darbo dienas iš eilės. Rugsėjo 22-osios rytą vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,324 euro už litrą, o atskirose degalinėse svyravo nuo 2,15 iki 2,40 euro. Duomenis agentūrai pateikė 72 įmonės, valdžiusios 693 degalines.

Finansų ministras Taurimas Valys laikosi atsargesnės pozicijos. Rugsėjo 24 dieną jis teigė abejojantis, ar pavasarį sumažintas dyzelino akcizas pasiteisino: degalų kaina esą sumažėjo tik simboliškai, o valstybės biudžeto sąnaudos buvo didelės.

Vyriausybė svarsto perpus piginti tarpmiestines keliones

Rugsėjo 28 dieną G. Nausėda pasiūlė vietoj degalų akcizo lengvatos dalį valstybės lėšų skirti tarpmiestinio transporto bilietams piginti. Prezidento skaičiavimu, akcizo sumažinimas biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį, arba maždaug 240 mln. eurų per metus.

M. Sinkevičiaus Vyriausybė svarsto 50 proc. nuolaidas traukinių ir tolimojo susisiekimo autobusų bilietams. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad abi priemonės iš viso kainuotų apie 2,2 mln. eurų per mėnesį.

Nuolaidai tolimojo susisiekimo autobusų bilietams reikėtų pakeisti teisės aktus, todėl, ministerijos vertinimu, ji galėtų pradėti galioti ne anksčiau kaip 2026 metų lapkritį.