Lietuvoje, tradiciniuose Metų vaistinio augalo rinkimuose, šiemet nugalėjo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), pelniusi „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulą. Už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų, o rinkimų rezultatus lėmė viešas visuomenės balsavimas ir specialistų komisija.
Kasmetinių rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą bei jų racionalų naudojimą medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje ir žemės ūkyje, remiantis moksliniais tyrimais. Taip pat siekiama supažindinti su augalinių vaistinių preparatų savybėmis, kontraindikacijomis, šalutiniu poveikiu ir sąveika su kitais vaistais.
Šių metų rinkimai skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. Ona Ragažinskienė atkreipia dėmesį, kad spaudoje kartais ežiuolė klaidingai sutapatinama su rudbekija: „Rausvažiedė ežiuolė buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia purpurea L.). 1959 m. dėl taksonominių netikslumų rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos. Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).“
Ežiuolės pasižymi biologiškai veiklių medžiagų gausa: nuo alkilamidų, polisacharidų, kavos rūgšties darinių (cikoro rūgštis) iki flavonoidų, polifenolių, eterinių aliejų, mikro- ir makroelementų. Šio augalo vaistiniai preparatai yra moksliniais tyrimais pagrįsta priemonė imuniniam budrumui skatinti, tačiau juos rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Pastaraisiais dešimtmečiais populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia DC.) ir blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.
Vaistinė augalinė žaliava: rausvažiedžių ežiuolių žolė (Echinaceae purpureae herba) ir rausvažiedžių ežiuolių šaknys (Echinaceae purpureae radix).
Ežiuolių preparatai specifiškai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus, Influenza virusus, Herpes simplex sukėlėjus, grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale).
Preparatai yra efektyvi priemonė odos (psoriazės, egzemos), ginekologinių (adneksito), urologinių (prostatito, cistito ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Ežiuolių preparatai turi kontraindikacijų: jų negalima vartoti nėštumo metu, sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS, taip pat alergiškiems Asteraceae šeimos augalams.
Geriat kavą ar arbatą su ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis: gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Išsami informacija apie Echinacea purpurea žaliavą ir preparatus pateikiama Europos vaistų agentūros (EMA) dokumentuose.
Europoje rausvažiedė ežiuolė auginama jau du šimtmečius, Lietuvoje – apie šešis dešimtmečius. Ežiuolių vaistinė žaliava dedama kaip priedas į raguočių ir kiaulių pašarą, padidinant gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms, o bitėms žydinčių ežiuolių plantacijos antroje vasaros pusėje tampa puikia ganykla.
