Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia nemananti, kad II pensijų pakopos reforma pakurstė būsto kainų augimą, nors būstas Lietuvoje per metus pabrango 16 proc. Ministrė remiasi Lietuvos banko duomenimis apie atsiimtas lėšas ir sako, kad jos nerodo staigaus pinigų antplūdžio į vartojimą ar nekilnojamojo turto rinką.
Lietuvos bankas reikšmingo poveikio kol kas nemato
Lietuvos banko balandžio duomenimis, daugiau kaip 2 mlrd. eurų, arba 72 proc. iš II pakopos atsiimtų lėšų, liko gyventojų bankų sąskaitose. Terminuotųjų indėlių augimo tuo metu nefiksuota.
450 mln. eurų, arba 16 proc., lėšų buvo išgryninta. Po 80 mln. eurų, arba po 3 proc., skirta išankstiniam būsto paskolų bei vartojimo ir kitų paskolų grąžinimui, dar 30 mln. eurų – investiciniam gyvybės draudimui ir III pakopos fondams.
Ruginienė pabrėžė, kad paskoloms padengti panaudota maždaug po 3 proc. atsiimtų pinigų, o išgryninta 16 proc. dalis, jos vertinimu, paneigia prognozes, jog vartojimui bus išleista apie 80 proc. ar daugiau lėšų.
Lietuvos bankas birželį nurodė, kad dar per anksti spręsti, kokia pirmojo ketvirčio atsiimtų pinigų dalis panaudota vartojimui, tačiau preliminariai ją vertino apie 50 mln. eurų. Liepą bankas taip pat teigė kol kas nematantis reikšmingo šių lėšų poveikio būsto rinkai: balandį–gegužę sezoniniu būdu pakoreguotas pardavimų skaičius daugumoje teritorijų buvo stabilus.
Būsto sandoriai viršijo vidurkį, bet toliau neaugo
Lietuvos banko vertinimu, 2026 m. pavasarį būsto sandorių skaičius ilgalaikį vidurkį viršijo 10–15 proc., tačiau tolesnio rinkos aktyvumo augimo nebuvo. Būsto kainų indeksai didėjo 12–17 proc. metiniu tempu.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, remdamasi Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksu, nurodė, kad būstas per metus pabrango 16 proc. Tačiau ministrė šio kainų augimo su pensijų reforma nesieja.
Ministrė tikisi didesnės paramos pirmajam būstui
Ruginienė tikisi, kad svarstant 2027 m. valstybės biudžetą bus didinama parama pirmajam būstui įsigyti. Jos teigimu, šiemet paramą jau gavo 940 šeimų, o dar 300 liko laukimo režime.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gegužės 19 d. kvietimui paramai būstui įsigyti buvo numačiusi apie 5,6 mln. eurų. Kvietimas sustabdytas po 10 minučių, o liepos 10 d. savivaldybėms pateikta informacija dėl antrojo prašymų vertinimo etapo.
Nuo rugpjūčio 1 d. pirmą būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažės nuo 15 iki 10 proc.
Iš kaupimo pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių
LIPFA duomenimis, per pirmus tris 2026 m. mėnesius iš II pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. dalyvių. Fondų turtas sumažėjo 4,4 mlrd. eurų: 2,9 mlrd. eurų sugrįžo gyventojams, o 1,3 mlrd. eurų atiteko „Sodrai“.
Balandį–birželį kaupimą bendrąja tvarka nutraukė dar 7,2 proc. metų pradžioje kaupusiųjų. II pakopoje liko 781 tūkst. dalyvių, o jų fonduose sukauptas turtas siekė apie 5,82 mlrd. eurų.
Iki 2027 m. pabaigos dalyviai gali nutraukti kaupimą ir atsiimti savo įmokas su investicine grąža. Reforma taip pat leidžia vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, o visą turtą anksčiau laiko – sunkios ligos, paliatyviosios pagalbos poreikio ar bent 70 proc. darbingumo netekimo atveju.
