Rusija ketvirtadienį, rugpjūčio 27-ąją, pagrasino atakuoti Jungtinės Karalystės karinius objektus Ukrainoje ir už jos ribų. Taip Maskva reagavo į Londono sprendimą perduoti Kyjivui įslaptintą informaciją, reikalingą ilgojo nuotolio raketoms gaminti, ir Ukrainos smūgius britiškomis raketomis.
Maskva Londonui grasina „katastrofiškomis pasekmėmis“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, perduodamos Ukrainai jautrias raketų technologijas, „žaidžia su ugnimi“.
Jos teigimu, Londoną nuo, Rusijos vertinimu, teisinio bendrininkavimo vykdant „terorizmą“ prieš Rusijos civilius skiria „vienas žingsnis“. M. Zacharova taip pat pagrasino „katastrofiškomis pasekmėmis“.
Šis pareiškimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Ukrainą raketomis „Storm Shadow“ smogus prekybos centrui Rusijos kontroliuojamame Donecke, Rytų Ukrainos mieste. Rusija teigė, kad per smūgį buvo sužeista civilių, įskaitant vaikus, tačiau šis jos teiginys nepriklausomai nepatvirtintas.
Per karą Rusija ne kartą grasino Ukrainą remiančioms Vakarų valstybėms, taip pat skelbė sunkiai pridengtus branduolinius grasinimus. Pastaruoju metu Maskvos retorika darėsi vis karingesnė, Ukrainai intensyvinant atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą ir kitus objektus.
Londonas padės raketas surinkti Ukrainoje
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas rugpjūčio 24 dieną Ukrainos sostinėje Kyjive paskelbė leidęs perduoti Ukrainai įslaptintą informaciją, reikalingą ilgojo nuotolio raketų gamybai.
Oficialiais Londono duomenimis, Europos raketų gamintojai MBDA leista atskleisti informaciją apie britiškus raketos SCALP komponentus. Tai turėtų sudaryti sąlygas Ukrainoje įrengti vietines raketų surinkimo linijas.
SCALP yra prancūziška britų raketos „Storm Shadow“ versija. Abiejose iš oro paleidžiamose tiksliosiose sparnuotosiose raketose naudojamos bendros Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės technologijos, o jų veikimo nuotolis viršija 250 kilometrų.
Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis ir A. Burnhamas aptarė „Storm Shadow“ bei SCALP gamybos lokalizavimą Ukrainoje. Vis dėlto ekspertai vertina, kad Ukrainoje surenkamos raketos veikiančiu pajėgumu greičiausiai netaps anksčiau nei 2027 metais, todėl nepadės patenkinti skubiausių 2026–2027 metų žiemos poreikių.
CIA vadovas Maskvą perspėjo nepulti NATO
Rusijos grasinimai nuskambėjo tuo metu, kai paaiškėjo apie retą aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno vizitą Maskvoje. JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CIA) direktorius Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną netikėtai atvyko į Rusijos sostinę – tai buvo pirmasis viešai žinomas jo vizitas Rusijoje einant šias pareigas.
Šaltinių teigimu, J. Ratcliffe’as perspėjo Maskvą nepulti NATO valstybių, ypač Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Vizitas surengtas po JAV žvalgybos vertinimo, kad Rusija galėtų mėginti išbandyti NATO ryžtą ribota ataka – nuo kibernetinio išpuolio iki nedidelio įsiveržimo, veikiausiai Baltijos regione.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino su J. Ratcliffe’u surengęs „darbinio lygio susitikimą“, tačiau neatskleidė, kokie jautrūs klausimai jame aptarti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 26 dieną CIA vadovo kelionę pavadino „iš dalies įprasta“, nors tokio rango pareigūno vizitas Maskvoje yra retas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugpjūčio 27 dieną pranešimus apie galimus Rusijos veiksmus prieš NATO pavadino bauginančiomis istorijomis, kurios esą „neturi nieko bendra su tikrove“ ar Rusijos ketinimais.
Radijo „Laisvoji Europa“ ir „Laisvės radijo“ kalbintas Baltijos šalių diplomatas teigė, kad regiono pareigūnai apie J. Ratcliffe’o vizitą buvo įspėti iš anksto. Pasak jo, vasarą gauta papildomos žvalgybinės informacijos apie galimas Rusijos operacijas su netikra vėliava, tačiau neišvengiamo konvencinio puolimo požymių nebuvo.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad geriausia atgrasymo priemonė yra vieninga NATO ir aiškus Maskvos supratimas, jog Aljansas gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
J. Ratcliffe’o misija lyginama su tuomečio CIA vadovo Williamo Burnso vizitu Maskvoje 2021 metais. Tąkart jis perspėjo dėl rengiamo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, nors Rusija tokius planus tuo metu neigė.
Rusijos kaimynės stiprina ir karinius pajėgumus. Lenkija rugpjūčio 25 dieną pranešė gavusi pirmuosius 28 Pietų Korėjoje pagamintus tankus K2 „Black Panther“. Jie skirti 16-ajai mechanizuotajai divizijai, dislokuotai netoli Rusijos Kaliningrado srities. Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas pareiškė, kad Varšuva „rengiasi karui, tikėdamasi, jog jo niekada nebus“.
