Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2025 m. gruodį slaptame susitikime specialiosioms tarnyboms ir kariuomenei iškėlė 2026 m. tikslą „sugriauti NATO ir ES iš vidaus“remdamasis „The New York Times“ ir dviejų šalių pareigūnais.
Maskva rudenį galėtų išbandyti NATO vienybę
JAV žvalgyba vertina, kad 2026 m. rudenį Maskva gali surengti ribotą ataką prieš vieną NATO narę, taip mėgindama suskaldyti Aljansą ir patikrinti kolektyvinės gynybos ryžtą.
Galimų provokacijų spektras apima kibernetinę ataką, teritorijos užėmimą pasitelkus neatpažintas ginkluotas grupuotes arba ribotą invaziją į rytinio NATO flango valstybę.
Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Carstenas Breueris pareiškė, kad NATO rytiniame flange hibridinės atakos vyksta kasdien. Jo teigimu, Rusija „pilkojoje zonoje“ destabilizuoja Europos valdžios institucijas ir dronais žvalgo pažeidžiamas vietas.
Moldova Maskvai taptų placdarmu spaudimui Vakarams
Moldova, valstybė tarp Ukrainos ir ES bei NATO šalių, yra viena svarbiausių Maskvos destabilizavimo krypčių. Vakarų žvalgybos pareigūnai Rusijos prioritetų eilėje pirmą vietą skiria Ukrainos užkariavimui, o antrą – Moldovos kontrolės perėmimui.
Anot jų, V. Putinas vis dar tikisi užimti Ukrainos pietus ir sukurti sausumos koridorių iš Rusijos į Moldovą. Vakarų žvalgyba Moldovą laiko galimu Rusijos placdarmu spaudimui tiek Ukrainai, tiek Vakarams.
Kovą smūgis Ukrainos hidroelektrinei prie Moldovos sienos užteršė vandens tiekimą didelėse abiejų šalių teritorijose. Vėliau Rusijos dronai Vakarų Ukrainoje atakavo aukštos įtampos liniją, per kurią Moldova gauna iki 70 proc. elektros, ir sukėlė masinius tiekimo sutrikimus.
Baltijos šalys stiprina svarbiausių objektų apsaugą
Lenkija ir Baltijos šalys stiprina užtvankų, dujotiekių bei elektrinių apsaugą. Vienos Baltijos šalies žvalgybos pareigūnas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos svarsto inscenizuotą ataką, kurioje galėtų panaudoti Ukrainos gamybos dronus.
Pareigūno vertinimu, pagrindinis tokios provokacijos tikslas būtų politinis chaosas NATO viduje, sąjungininkams ginčijantis, ar ir kaip reaguoti. Liepos 15 d. prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino gavęs žvalgybinės informacijos apie galimas ribotas kinetines operacijas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos šalyse ar Lenkijoje, tačiau nurodė, kad konkretus laikas ir vieta nenustatyti.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Lietuvos žvalgybos perspėjimą atmetė kaip bauginimą, kuriuo esą siekiama pateisinti NATO karinės infrastruktūros stiprinimą Baltijos šalyse.
