Spalio 7 d. komisijos posėdyje buvo svarstomas Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo klausimas. Posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijų atstovai pristatė priemones, kurių planuojama imtis siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų komiteto rekomendacijas.
Posėdžio metu taip pat buvo aptarta pažanga, kurią Lietuva, ratifikavusi Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją, jau yra pasiekusi. Šalyje įgyvendintas naujas dalyvumo nustatymo modelis, įkurta Asmenų su negalia gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, veikia Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Šios komisijos užduotis yra vertinti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Asmenų su negalia teisių konvencija.
Nors per pastaruosius metus Lietuva padarė reikšmingą pažangą, nemažai sričių vis dar reikalauja papildomo dėmesio. Jungtinių Tautų komitetas ypač akcentavo fizinės aplinkos prieinamumo problemas. Pažymėta, kad Lietuvoje tik apie 4 proc. viešųjų pastatų yra visiškai prieinami asmenims su negalia. Dar viena svarbi sritis, kuriai rekomendacijose skiriama daug dėmesio, yra informacijos prieinamumas. Lietuva vis dar atsilieka užtikrindama informacijos prieinamumą asmenims, turintiems įvairių negalių: trūksta informacijos lengvai suprantama kalba, ji nepakankamai prieinama žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, ir kt. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja visiško ar dalinio asmens neveiksnumo institutas. Rekomendacijose pabrėžiama, kad šio instituto reikėtų atsisakyti kaip įmanoma greičiau, nes teisinis neveiksnumas iš esmės riboja žmogaus teisių įgyvendinimą.
Komisijos pirmininkė Indrė Kižienė posėdžio metu pabrėžė, kad Lietuva dar turi nemažai nuveikti, siekdama užtikrinti, kad asmenys su negalia būtų visaverčiai ir lygiateisiai visuomenės nariai. „Lietuva nemažai nuveikė, siekdama pagerinti asmenų su negalia padėtį Lietuvoje, tačiau yra sričių, kur turime tobulėti. Keičiantis visuomenei, keičiasi ir supratimas, kaip turi būti įgyvendintos asmenų su negalia teisės, galiu tik pasidžiaugti, kad visuomenė kelia vis aukštesnius standartus, siekiant įgyvendinti asmenų su negalia teises. Lietuva ir mes visi kartu turime kur tobulėti“, – sakė I. Kižienė.
Komisija posėdžio metu priėmė sprendimą ir toliau vykdyti šio klausimo parlamentinę kontrolę. Planuojama rengti specialius komisijos posėdžius, skirtus toms sritims, dėl kurių Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas pateikė daugiausia pastabų ir rekomendacijų. Šių posėdžių metu bus siekiama išsamiau aptarti problemas ir ieškoti veiksmingų jų sprendimo būdų.
