Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites išaugo 286,4 mlrd. rublių (apie 2,9 mlrd. eurų), rodo Rusijos centrinio banko duomenys. Tai tęsia kelis mėnesius trunkančią tendenciją: liepą grynųjų apyvartoje padaugėjo 643,4 mlrd. rublių, birželį – maždaug 450 mlrd. rublių, o nuo šių metų pradžios prieaugis siekia apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos išgryninimas tapo didžiausiu per visą stebėjimų istoriją
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu bet kada užfiksuotu liepos rodikliu, teigė didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokios didelės grynųjų pinigų paklausos pastaraisiais metais nebuvo, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus grynųjų pinigų apyvartoje Rusijoje gali padaugėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Dabartinio augimo mastas jau viršijo viso 2022 metų rodiklį, kai grynųjų pinigų kiekis apyvartoje padidėjo maždaug 2,3 trln. rublių. Daugiau užfiksuota tik pandeminiais 2020 metais – apie 2,8 trln. rublių per metus, rašo Rusijos nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Bankas kaltina inkasaciją ir ryšio sutrikimus
Pats „Sberbank“ nemažą dalį dabartinio grynųjų pertekliaus sieja su verslo klientais: įmonės rečiau grąžina grynąsias pajamas į bankus per inkasaciją ir dažniau jomis atsiskaito su darbuotojais bei tiekėjais.
Kita banko nurodyta priežastis – ryšio sutrikimai, dėl kurių sunku atsiskaityti kortelėmis. Šį aiškinimą patvirtina ir Rusijos centrinis bankas, oficialiai susiejęs grynųjų paklausos šuolį su mobiliojo interneto atjungimais. Tokius atjungimus Rusijos valdžia taiko kaip atsaką į Ukrainos dronų atakas, todėl kortelių mokėjimai parduotuvėse ir restoranuose tapo nepatikimi – analitikai tai laiko viena grįžimo prie grynųjų priežasčių.
„Grynuosius geriau laikyti po pagalve“
Kitokį aiškinimą pateikia JAV dienraštis „The Washington Post“. Anonimiškai kalbėjęs buvęs Rusijos finansų žinybos pareigūnas leidiniui sakė, kad žmonių nervingumas auga dėl to, jog „bepiločiai skraido“ ir „viskas dega“.
„Galbūt žmonėms pradeda veikti paprasta buitinė logika: grynuosius geriau laikyti po pagalve, o ne banke, kur jų kažkuriuo metu gali negrąžinti“, – teigė jis. Pasak to paties šaltinio, kai kuriems bankams tai virsta problema: jie tokio nutekėjimo nesitikėjo, lėšas buvo išdėstę kituose aktyvuose, o dabar klientai kas mėnesį pasiima apie pusę trilijono rublių.
Buvusi Rusijos centrinio banko darbuotoja, Berlyno Carnegie centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko leidiniui aiškino, kad išgryninimas liudija pasitikėjimo bankų sistema stoką. „Visa tai – baimės, kad vyriausybė kažką padarys su bankų sistema, kad ji gali nacionalizuoti indėlius, pasekmė“, – sakė ji. Pati A. Prokopenko indėlių nacionalizaciją laiko mažai tikėtina, tačiau neatmeta galimybės, kad bus apriboti grynųjų pinigų išėmimai.
Ziuganovo pareiškimas apie 30 trln. rublių pakurstė baimes
Nerimą dėl indėlių sustiprino šių metų birželio 22 dieną nuskambėjęs Rusijos komunistų partijos lyderio Genadijaus Ziuganovo pareiškimas, kad iš bankų reikia nedelsiant paimti bent 30 trln. rublių iš ten laikomų 130 trln. – 67 trln. rublių gyventojų ir 63 trln. rublių įmonių lėšų.
Vėliau G. Ziuganovas paneigė siūlęs konfiskuoti gyventojų indėlius ir tvirtino, kad tik atkreipė dėmesį į bankų sistemoje sukauptus išteklius. Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – finansų rinkos komiteto pirmininkas Anatolijus Aksakovas šią idėją atmetė kaip beprasmę.
Bankams pritrūksta pinigų valstybės obligacijoms
Lėšų traukimasis iš bankų kelia likvidumo problemų sektoriui, kuris ir taip patiria spaudimą dėl augančių negrąžinamų skolų, „The Washington Post“ sakė buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas.
Dėl išgryninimo bankams tampa sunkiau pirkti federalines paskolos obligacijas (OFZ) – pagrindinį valstybės skolinimosi instrumentą, todėl komplikuojasi biudžeto deficito finansavimas. Liepos 31 dieną T. Skvorcovas pareiškė, kad „šiandien bankai turi lėšų tik klientams skolinti“, o visa viltis – „kokia nors centrinio banko parama“. Nuo metų pradžios Rusijos centrinis bankas į bankų sistemą įliejo papildomus 2,3 trln. rublių, o bendra bankų skola centriniam bankui pasiekė 6 trln. rublių.
Skolinimosi sunkumai jau matomi: liepos 20 dieną Rusijos finansų ministerija neterminuotai sustabdė reguliarius OFZ aukcionus po keturių nesėkmingų platinimų. Vienintelis pavykęs pardavimas surinko tik 9 mlrd. rublių, kai ketvirčio planas siekė 1,5 trln. rublių, o bankai patyrė apie 200 mlrd. rublių OFZ perkainojimo nuostolių. Rusijos federalinio biudžeto deficitas per pirmąjį 2026 metų pusmetį sudarė 5,7 trln. rublių, arba 2,5 proc. BVP – 1,7 karto daugiau nei tą patį laikotarpį pernai; analitikai prognozuoja, kad metinis deficitas gali siekti 6,5–7,5 trln. rublių.
Verslas bando išvesti lėšas iš reguliuotojų akiračio
Padėtį sunkina didelių įmonių bandymai išvesti lėšas iš Rusijos reguliuotojų kontrolės bijant turto konfiskavimo, sakė buvęs Rusijos pareigūnas. Nuogąstavimai, kad valstybė gali paimti stambių įmonių pajamas, auga kartu su didėjančiu biudžeto deficitu.
„Jei vyriausybei prireiks pinigų, Putinas tiesiog užgrobs turtą. Jam nesvarbu“, – „The Washington Post“ sakė vieno Rusijos milijardieriaus aplinkos žmogus, pridurdamas, kad, jo nuomone, „būtent prie to viskas ir eina“.













