Rusijos valstybinės žiniasklaidos grupės RT vadovė Margarita Simonian pareiškė, kad Europa jau penkerius metus puola Rusiją, o ši esą vis dar nesiima atsakomųjų veiksmų. Jos interviu pasitelkiama selektyvi faktų atranka, aukos ir agresoriaus vaidmenų sukeitimas bei miglota užuomina apie galimą branduolinį atsaką, rodo „15min“ atlikta pasisakymo analizė.
Simonian Europą pavadino Rusijos puolėja
Pareiškimas nuskambėjo Simonian interviu Rogeriui Köppeliui, Šveicarijos savaitraščio „Die Weltwoche“ vyriausiajam redaktoriui ir savininkui. Anksčiau jis vadovavo Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ ir dirbo Šveicarijos parlamente.
RT visą pokalbį paskelbė liepos 8 dieną, o socialiniuose tinkluose interviu plačiau paplito rugpjūčio viduryje.
Simonian tvirtino, kad per „penkerius metus“ į Europą nenuskrido nė viena Rusijos raketa ar kovinis lėktuvas ir neįvažiavo nė vienas Rusijos tankas. Tuo metu į Rusiją esą buvo pasiųsta „tūkstančiai“ Europos raketų, tankų ir lėktuvų.
Ji taip pat kaltino Europą sukėlus Rusijoje transporto kolapsą ir benzino krizę. „Mes kol kas nieko nedarome“, – teigė RT vadovė, atmesdama klausimą apie Rusijos atsakomybę.
Savo argumentą Simonian iliustravo palyginimu apie vieną žmogų, kurį muša dvidešimt užpuolikų. Pasak jos, mušamas žmogus turi pistoletą, tačiau vis dar jo neišsitraukia ir užpuolikų nenušauna. Taip galimas griežtesnis Rusijos atsakas buvo pateiktas kaip iki šiol tramdyta savigyna.
Teiginius paneigia invazija ir dronai Lenkijoje
Simonian pasakojime nutylima, kad Rusija nuo 2022 metų vasario vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą – suverenią Europos valstybę. 2022 metų birželio 23 dieną Europos Vadovų Taryba Ukrainai suteikė Europos Sąjungos kandidatės statusą.
Vakarų karinė parama Ukrainai pradėta teikti jau vykstant Rusijos invazijai, tačiau Simonian palyginime šią paramą siunčiančios valstybės paverčiamos pradinėmis agresorėmis, o karą pradėjusi Rusija – jų puolama auka.
Teiginiui, kad Rusijos karinė technika nepateko į Europą, prieštarauja ir 2025 metų rugsėjo 9–10 dienų įvykiai Lenkijoje. NATO patvirtino, kad daugybė Rusijos dronų pažeidė šios Vidurio Europos šalies oro erdvę, o Lenkijos institucijos suskaičiavo 19 įskridimų.
Rusijos Gynybos ministerija tuomet neigė, kad taikėsi į objektus Lenkijoje. Rusijos sąjungininkė Baltarusija savo ruožtu teigė, kad dalis dronų galėjo nukrypti nuo kurso dėl elektroninių trukdžių.
Simonian argumentavimą įvardija kaip „vyšnių rankiojimą“ – atrenkami norimai išvadai naudingi faktų fragmentai, tačiau pašalinamas jų reikšmę iš esmės keičiantis kontekstas. Šiuo atveju nutylima Rusijos pradėta invazija ir tai, kad Vakarų parama Ukrainai atsirado kaip atsakas į jau vykstantį karą.
Aukos ir agresoriaus vaidmenys apverčiami
Simonian pasisakyme „15min“ įžvelgia ir DARVO schemą – veiksmų neigimą, kaltintojo puolimą bei aukos ir kaltininko vaidmenų sukeitimą. Šį terminą 1997 metais pasiūlė psichologė Jennifer J. Freyd.
RT vadovės argumente Rusijos atsakomybė už pradėtą plataus masto karą nustumiama į šalį, Europa užsipuolama, o Rusija vaizduojama kaip nuo Vakarų besiginanti auka. Klausimą apie Maskvos atsakomybę taip pakeičia kaltinimas, esą už viską atsakinga Europa.
Eksperimentinis DARVO poveikio tyrimas parodė, kad tokia retorika gali pakeisti stebėtojų vertinimą: kaltinamajai pusei jie linksta priskirti mažiau atsakomybės, o aukai – daugiau.
Palyginimas su dvidešimties žmonių mušamu vyru taip pat vertinamas kaip klaidinga analogija. Ji iš anksto priskiria Rusijai aukos vaidmenį, o Ukrainą po invazijos remiančioms Vakarų valstybėms – pradinių užpuolikių vaidmenį. Sudėtinga karo įvykių seka pakeičiama emociniu vaizdiniu, skatinančiu užuojautą vienai pusei ir pyktį kitai.
Emocijų poveikį informacijos vertinimui patvirtino 2020 metais paskelbtas tyrimas. Pirmajame jo etape dalyvavo 409 žmonės, o keturiuose vėlesniuose eksperimentuose – iš viso 3 884 dalyviai. Nustatyta, kad rėmimasis emocijomis didino tikėjimą melagingomis naujienomis.
Simonian užuominą apie turimą, bet dar nepanaudotą „pistoletą“ publikacija interpretuoja kaip miglotą branduolinį grasinimą. Jis suformuluotas taip, kad pavojingesnės priemonės atrodytų ne kaip agresija, o kaip ilgai atidėliotas gynybinis atsakas.
Europos Sąjungos kovos su dezinformacija projektas „EUvsDisinfo“ yra aprašęs pasikartojančią Kremliaus branduolinės retorikos schemą. Iš pradžių užsimenama apie galimybę panaudoti „visas turimas priemones“, tuomet Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje užuominos paverčiamos atviresniais grasinimais. Sulaukus reakcijos, grasinimai neigiami, o Vakarai apkaltinami „branduoliniu šantažu“.
