Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo periodu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du per sezoną. Savo ruožtu šeimos gydytojai primena – imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas, kuriam svarbus tiek mitybos ir gyvenimo būdo, tiek maisto papildų balansas.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad 56 proc. atžalų turinčių respondentų susiduria su vaikų susirgimais kartą ar du per sezoną, o dar ketvirtadalis teigia, kad ligos kartojasi kas 1–2 mėnesius.
„Tyrimas atskleidžia, kad vaikų sirgimai žiemą daugeliui šeimų kartojasi kasmet, todėl imuniteto stiprinimas neturėtų būti siejamas tik su ligos laikotarpiu. Tai procesas, kuriam svarbūs nuoseklūs sprendimai ir kasdieniai sveikatos įpročiai visais metų laikais“, – sako „Möller‘s“ prekės ženklą valdančios bendrovės „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Rūta Lajauskienė.
Apklausos duomenimis, dažnesnį vaikų sirgimą šaltuoju metų laiku – kas 1–2 mėnesius – dažniau mini vaikų turintys didmiesčių gyventojai, kur vaikai įprastai lankosi didesniuose kolektyvuose
Virusiniai susirgimai – imuninės sistemos brandos dalis
Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Renida Liutkuvienė pastebi, kad virusiniai susirgimai ankstyvame amžiuje yra normali imuninės sistemos brandos dalis, tad, jei vaikas žiemos metu serga kartą ar kelis, stipriai nerimauti nevertėtų.
„Pirmieji dveji–šešeri vaiko gyvenimo metai yra intensyvios imuninės sistemos brandos laikotarpis. Vaikas susiduria su daugybe naujų virusų ir bakterijų, ypač pradėjęs lankyti darželį. Tokiu būdu formuojasi balansas tarp organizmo kovos su alergijomis bei jo gebėjimo atsilaikyti prieš bakterijas ir virusus“, – kalba R. Liutkuvienė.
Pasak jos, vaikų imuniteto stiprumą lemia ne vien genetika, bet fizinis bei socialinis aktyvumas, mitybos ypatumai, miego režimas, streso lygis, taip pat kolektyvinio imuniteto lygis dėl visuomenės vakcinacijos.
„Nusilpusį imunitetą dažniausiai rodo dažnai pasikartojančios ligos. Jei virusinės infekcijos kartojasi dažniau nei 6–8 kartus per metus, jos užsitęsia ir komplikuojasi, prireikia gydymo antibiotikais, su šeimos gydytoju verta aptarti tolesnį vaiko stebėjimą. Įprastai tiriama, ar nėra lėtinės infekcijos židinių, alergijų, imunodeficitinių būklių ar įgimtų ligų, kurios lemia dažną sirgimą“, – sako R. Liutkuvienė.
Pataria nepamiršti maisto papildų
Nors subalansuota mityba yra geros savijautos pagrindas, žiemą vaikams rekomenduojama papildomai vartoti maisto papildus.
„Jeigu vaiko mityba racionali ir įvairi – gausi daržovių, uogų, vaisių, mėsos, žuvies, pieno, viso grūdo produktų – papildomai šaltuoju metų laiku reikėtų duoti vitamino D ar žuvų taukų. Vasarą, kai vaikas daug laiko praleidžia lauke, vitamino D natūraliai gaunama daugiau, todėl galima daryti jo vartojimo pertrauką“, – komentuoja šeimos gydytoja.
Imunitetui būtini vitaminai C, A, E, D, taip pat cinkas ir nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys. Gydytojos teigimu, omega-3 nauda vaikams ypač išryškėja dėl riebalų rūgščių poveikio uždegiminių procesų reguliacijai ir baltųjų kraujo kūnelių veiklai. Taip pat omega-3 gerina ląstelių membranų funkciją ir palaiko žarnyno barjerinę funkciją.
„Omega-3 riebalų rūgštys organizme natūraliai nesigamina – jos įsisavinamos su maistu arba maisto papildais. Deja, tyrimai atskleidžia, kad žmonės vartoja nepakankamai žuvies, o mažieji dažnai atsisako valgyti tokią riebią žuvį, kaip lašiša ar skumbrė, kurioje gausu omega-3. Tokiu atveju žuvų taukai tampa vieninteliu lengvai prieinamu ir patikimu omega-3 šaltiniu”, – sako šeimos gydytoja.
R. Liutkuvienė taip pat pastebi, kad papildus reikėtų vartoti su maistu, o tėvams svarbu pasirinkti tik tuos preparatus, kuriuose yra vaikui trūkstamų medžiagų. Dažna klaida – rinktis papildus pagal pakuotę ar skonį, o ne pagal realų poreikį.
Svarbu neskubėti grįžti į kolektyvą
Norint, kad vaikai mažiau sirgtų ir greičiau atsigautų po ligos žiemą, šeimos gydytoja išskiria tris pagrindinius aspektus – profilaktiką, tinkamą gydymą ir visavertį sveikimo laikotarpį.
„Ligų profilaktika prasideda nuo visai paprastų dalykų – laiko gryname ore, fizinio aktyvumo ir racionalios mitybos. Taip pat svarbu nepamiršti rekomenduojamų skiepų, nes jie išlieka viena veiksmingiausių priemonių mažinant virusų plitimą vaikų kolektyvuose“, – sako R. Liutkuvienė.
Pasak gydytojos, kasdieniai higienos įgūdžiai šaltuoju sezonu įgauna dar didesnę reikšmę. Dažnas rankų plovimas, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo ugdymas, tinkamas patalpų vėdinimas ir dezinfekcija padeda sumažinti riziką užsikrėsti vaikų grupėse. Jei tik yra galimybė, veiklas verta perkelti į lauką ar erdvesnes patalpas, o prekybos centrai neturėtų tapti vaikų laisvalaikio vieta.
Ligos metu, anot specialistės, svarbiausia užtikrinti ramybę ir izoliaciją nuo kolektyvo, pasirūpinti skysčių vartojimu ir tinkamai parinktu gydymu. Tai padeda išvengti komplikacijų ir skatina sklandesnį sveikimą.
„Pasveikus vaikui nereikėtų skubėti grįžti į įprastą ritmą. Organizmui būtinas pakankamas miegas, poilsis, laikas gryname ore ir maistinga mityba. Tik tada, kai vaikas jaučiasi gerai ir simptomai visiškai išnykę, galima planuoti grįžimą į darželį ar mokyklą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
„Spinter tyrimų“ apklausa apie vaikų sirgimo dažnumą šaltuoju metų laiku atlikta lapkričio 17–28 d., joje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
