2026 m. liepos 14 d. Seimas priėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo įstatymą, kuris laikomas strategiškai svarbiu Lietuvos ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pristatydama siūlymą, pabrėžė, kad esami uosto infrastruktūros parametrai yra nepakankami siekiant didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą Baltijos regione. Naujos infrastruktūros plėtra yra svarbi ne tik ekonomikai, bet ir kariniam mobilumui, užtikrinant sąjungininkų pajėgų priėmimo, dislokavimo ir logistinio aprūpinimo galimybes regione.
Priimtas teisinis reguliavimas leis suformuoti, išplėtoti ir įveiklinti 100 hektarų Klaipėdos uosto pietinės dalies naują teritoriją. Bus suplanuotas pietinis aplinkkelis ir kita transporto infrastruktūra, pritaikant teritoriją krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Taip pat numatyta statyti giliavandenes krantines, įrengti pietinio uosto vartus ir sudaryti sąlygas tikslinės uosto teritorijos nuomai bei pritraukti privačių investicijų.
Viceministrė D. Sujetaitė išvardijo pagrindines projekto naudas: didinamas Klaipėdos uosto konkurencingumas kuriant naują infrastruktūrą krovai ir gamybai bei papildomus pajėgumus. Numatoma, kad per 25 metus ekonominė projekto nauda gali siekti 7 mlrd. eurų, bus sukurta 1000–1500 tiesioginių darbo vietų. Pietinis uostas bus pritaikytas kariniam mobilumui, o krantinių ilgis, gylis ir kiti kriterijai atitiks Europos Komisijos reikalavimus, užtikrinant dvejopo (civilinio ir gynybos) paskirties infrastruktūrą. Mažajai laivybai ir jūriniam turizmui bus įrengta pietinė marina su 500 vietų laivams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo įstatymui (projektas Nr. XVP-1597(2)) vieningai pritarė 90 Seimo narių.
