Plungės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus parengties pareigūnas Vidmantas Mončius sako, kad didžiausia civilinės saugos spraga yra „visuomenės delsimas“. Lapkričio 9 d. paskelbtame interviu, kurį kalbino Daiva Gerikienė, jis aiškino, kaip rajono gyventojai ir institucijos pasirengę krizėms. Pasak pareigūno, dalis žmonių vis dar mano, kad „nelaimė gali nutikti bet kur kitur, tik ne jiems“.
Tarnybos negalės padėti kiekvienam
V. Mončius pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi būti pasirengęs pats. Jei dideliame plote dingtų elektra, vanduo, šildymas, telefono ryšys ar internetas, tarnybos negalėtų padėti visiems. „Krizė prasideda ne tada, kai apie ją praneša tarnybos“, – sakė jis.
Oficialios informacijos ir priedangų adresų pareigūnas pataria ieškoti svetainėje lt72.lt ir jos mobiliojoje programėlėje. Ten skelbiami priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašai. Priedangos skirtos trumpam apsisaugoti, o kolektyvinės apsaugos statiniuose galima būti ilgiau.
Šeimoms patariama iš anksto sutarti, kaip susisieks ir kur susitiks, jei neveiktų mobilusis ryšys. Rūsį reikėtų sutvarkyti taip, kad prireikus jį būtų galima greitai paversti priedanga. Pareigūnas taip pat siūlo pasitikrinti, ką elektros, vandens ir telefono ryšio sutartys numato tiekimo sutrikimų atveju, ir laikyti namuose būtiniausių atsargų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja maisto ir vandens turėti bent trims paroms, t. y. 72 valandoms.
Kur slėptis, kai nėra rūsio?
Kilus pavojui, pirmiausia siūloma slėptis iš anksto namuose parinktoje saugioje patalpoje arba rūsyje. Jei tokios vietos nėra, reikėtų laikytis „dviejų sienų“ taisyklės. Tai reiškia, kad renkamasi vieta arčiau laikančiųjų konstrukcijų, be išorinių sienų ir stiklo, nuo fasado atskirta bent dviem sienomis.
Evakuacijos kryptis ir maršrutus nustato Vyriausybė, o pažeidžiamiausių gyventojų evakuaciją organizuoja savivaldybė. „Atsisakęs išvykti gyventojas pats prisiima atsakomybę už savo saugumą“, – sakė V. Mončius.
Savivaldybė rengia naują krizių valdymo planą
Pasak pareigūno, savivaldybė 2025 m. atliko galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir patvirtino ekstremaliųjų situacijų prevencijos planą. Rizikos analizė patvirtinta 2025 m. lapkritį. Ji parengta pagal ministerijos metodines rekomendacijas, 2024 m. nacionalinę rizikos analizę ir ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Ją rengiant buvo peržiūrėtos visos per pastaruosius 15 metų rajone užfiksuotos ekstremaliosios situacijos.
Dabar pavojų sąrašas atnaujinamas pagal nacionalinę rizikos analizę, o savivaldybė rengia naują krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Rajone galioja 2024–2026 m. ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, veiklų ir (arba) projektų planas, mero potvarkiu patvirtintas 2024 m. liepą.
Kasmet rengiamos civilinės saugos funkcinės pratybos. Jose dalyvauja civilinės saugos pajėgos, kitos institucijos ir švietimo įstaigų darbuotojai. Kaip gyventojai pasirengę ekstremaliosioms situacijoms, tyrė ir Vidaus reikalų ministerija: jos užsakymu 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais visose savivaldybėse apklausti 3022 gyventojai nuo 15 iki 80 metų.
