Šiaurės Korėja spalio 3 d. paskelbė išbandžiusi vidutinio nuotolio „strateginę“ raketą, kurioje esą pritaikytas dirbtinis intelektas. Pasak šalies lyderio Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong, raketa gali keisti skrydžio trajektoriją mažame aukštyje, tačiau ji nepaaiškino, kokias konkrečias funkcijas atlieka dirbtinis intelektas.
Raketa nuskriejo daugiau kaip 700 kilometrų
Pietų Korėjos kariuomenės duomenimis, balistinė raketa spalio 3 d. apie 6.30 val. buvo paleista iš Vonsano rajono Šiaurės Korėjoje Japonijos jūros kryptimi. Seulas nurodė, kad ji nuskriejo daugiau kaip 700 kilometrų.
Japonijos kariuomenė apskaičiavo maždaug 680 kilometrų skrydžio nuotolį ir pranešė, kad raketa nukrito už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų.
Pchenjanas vėliau paskelbė, kad tai buvo vidutinio nuotolio „strateginės“ raketos bandymas, kurį stebėjo Kim Jong Unas. Kim Yo Jong tvirtino, kad Pietų Korėjos ir Japonijos pateikti skirtingi skrydžio nuotoliai rodo jų raketų sekimo sistemų ribotumą.
Pasak jos, Šiaurės Korėjai pritaikius „bangos pavidalo trajektorijos režimą“, priešininkams nepavykdavo sekti raketų nuo pirmųjų trajektorijos atšokimo taškų. Viešų šį teiginį patvirtinančių įrodymų Pchenjanas nepateikė.
Pietų Korėjos kariuomenė iš karto neįvertino Šiaurės Korėjos pareiškimų apie dirbtinį intelektą ir raketos manevravimo galimybes. Seulas anksčiau ne kartą kaltino Pchenjaną perdedant savo ginklų pajėgumus.
Pchenjanas raketą vadina neišvengiama grėsme
Kim Yo Jong pareiškė, kad naujoji technologija reiškia, jog nuo raketos smūgio „nėra jokio būdo išvengti“. Jos teigimu, Kim Jong Unas yra įsitikinęs, kad kitos pasaulio valstybės analogiškų pajėgumų neturės dar bent kelerius metus.
Šie pareiškimai paskelbti praėjus mėnesiui po to, kai Kim Jong Unas rugsėjį pabrėžė būtinybę didinti Šiaurės Korėjos ginkluotės sistemų „dirbtinio intelekto lygį“.
Seule veikiančio Korėjos karinių reikalų instituto tyrėjas Hong Sung-pyo pažymėjo, kad dirbtinis intelektas gali padėti atpažinti taikinius ir vykdyti raketų paleidimo operacijas. Vis dėlto, pasak jo, dar per anksti spręsti, ar Pchenjano skelbiamos naujosios raketos galimybės yra tikros.
Eksperto vertinimu, galutinėje skrydžio fazėje manevruojančią raketą perimti sunkiau, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji gali visiškai tiksliai pataikyti į taikinį.
Analitikai taip pat neatmeta, kad Šiaurės Korėja savo raketų technologijas gali sparčiau tobulinti gaudama Rusijos karinę ir technologinę paramą mainais už karių bei ginkluotės siuntimą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Paleidimas dar padidino įtampą su Seulu
Raketa paleista kitą rytą po spalio 2 d. Kim Yo Jong perspėjimo, kad Pchenjanas yra „pasirengęs viskam“, ko Pietų Korėja galėtų imtis dėl minų sprogimų Korėjos pusiasalio demilitarizuotojoje zonoje.
Du sprogimai rugsėjo 21 d. nugriaudėjo maždaug 10 metrų į pietus nuo Šiaurės ir Pietų Korėjas skiriančios karinės demarkacijos linijos. Per juos buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariškiai.
Pietų Korėja paskelbė, kad kartu su JAV vadovaujama Jungtinių Tautų vadovybe atliktas tyrimas parodė, jog sprogimus sukėlė Šiaurės Korėjos padėtos minos. JT vadovybė incidentą įvertino kaip Korėjos karo paliaubų susitarimo pažeidimą.
Šiaurės Korėja atsakomybę paneigė. Kim Yo Jong Seulo reikalavimą atsiprašyti pavadino „visiškai apgailėtinu“ ir pareiškė, kad Pchenjanas ketina galutinai nutraukti ryšius su Pietų Korėja.
Po raketos paleidimo Pietų Korėjos prezidento Nacionalinio saugumo biuras surengė skubų posėdį. Biuras bandymą pavadino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimu ir pareikalavo, kad Šiaurės Korėja nedelsdama nutrauktų tokias provokacijas.
