Seimas siekia suvienodinti ilgalaikės priežiūros paslaugas

Lietuvoje rengiamas integruotų ilgalaikės priežiūros paslaugų modelis, kuriuo siekiama geriau suderinti žmogui reikalingų sveikatos priežiūros (slaugos) ir socialinių paslaugų teikimą bei organizuoti jų gavimą vieno langelio principu. Numatoma, kad naujasis teisinis reguliavimas įsigaliotų nuo 2029 m. sausio 1 d.

Vilniuje vykusiame susitikime „Slaugos dialogai: bendruomenė, kuriai rūpi“ aptarta, ką galima padaryti jau dabar. Jame dalyvavo pacientai, gydytojai, gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų vadovai bei Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovės.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad šeimos susiduria su sunkumais, kai artimajam vienu metu reikia sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. „Šiandien turime dvi sistemas – du ilgus biurokratinius koridorius. Mūsų tikslas – sukurti vientisą ilgalaikės priežiūros sistemą, kurioje pagalba būtų organizuojama atsižvelgiant į žmogaus poreikius, o ne institucijų veiklos ribas. Siekiame, kad žmogui pakaktų vieno kreipimosi, o jam reikalingos paslaugos būtų teikiamos koordinuotai, laiku ir kuo arčiau jo gyvenamosios vietos“, – sakė viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Greta Undžytė pabrėžė, kad šeimoms turi būti paprasta rasti informaciją apie prieinamas paslaugas ir kad siekiama stiprinti slaugytojų kompetencijas, sudarant jiems daugiau galimybių savarankiškai veikti pagal kompetenciją.

„Addere Care“ įkūrėjos ir direktorės Kristinos Judinės teigimu, ministerijų įvardyta kryptis artima tam, ką įmonė siekia įgyvendinti nuo veiklos pradžios. „Beveik prieš šešerius metus, atidarydami pirmąją ligoninę Trakuose, pradėjome nuo siekio keisti slaugos kultūrą Lietuvoje. Norėjome, kad slaugomas žmogus galėtų kuo visavertiškiau gyventi“, – sakė K. Judinė.

Vilniaus „Addere Care“ ligoninėje įrengta 141 vieta. Ji turi licenciją teikti stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, veikia paliatyviosios pagalbos dienos centras. Netrukus planuojama pradėti teikti ir ilgalaikės globos paslaugas.

„Europoje sparčiai senstant visuomenei, kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau svarstoma galimybė geriatrinės pagalbos infrastruktūrą prilyginti strateginei šalies infrastruktūrai“, – teigia K. Judinė.

K. Judinė pabrėžia, kad įstaiga pasirengusi teikti visas slaugos paslaugas, kurioms turi licencijas, tačiau ligonių kasa kol kas kompensuoja tik dalį jų. Paliatyviosios pagalbos dienos centro paslaugas ligonių kasa kompensuoja, tačiau sutarties dėl stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo finansavimo įstaiga vis dar laukia. Kol šios stacionarinės paslaugos nekompensuojamos, už jas pacientai moka savo lėšomis.

Devynis metus su onkologine liga gyvenanti Jurga susitikime pasakojo, kad per tą laiką pagalbos sergančiam žmogui atsirado daugiau, tačiau dar pasitaiko, kad tenka kreiptis į kelias įstaigas ar grįžti dar kartą dėl trūkstamo dokumento. Ji džiaugėsi galimybe lankytis „Addere Care“ paliatyviosios pagalbos dienos centre Vilniuje, kur gauna medicininę pagalbą, kineziterapiją ir bendruomenę.

Šaltinis