Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė tikisi laikino degalų kainų šuolio, tačiau jis užsitęsus būtų imtasi veiksmų. Apie konkrečius sprendimus, įskaitant galimą pakartotinį laikino dyzelino akcizo sumažinimą, jis antradienį, liepos 21 dieną, nepranešė.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, liepos 21-osios rytą vidutinė benzino kaina Lietuvos degalinėse buvo 5,7 proc. didesnė, o dyzelino – 4,7 proc. didesnė.
Dyzelino litras degalinėse kainavo nuo 1,73 iki 2,09 euro, benzino – nuo 1,66 iki 1,95 euro.
Energetikos ministras Lukas Savickas pirmadienį, liepos 20 dieną, teigė, kad padėtis rimta, tačiau benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio. Jis taip pat prognozavo, kad brangimas gali būti trumpalaikis.
M. Sinkevičius kainų šuolį siejo su geopolitiniais veiksniais ir priminė, kad ankstesnės eskalacijos metu Vyriausybė jau ėmėsi priemonių.
„Stebime situaciją, manome ir tikimės, kad tai yra galbūt laikinas kuro kainų išaugimas. Jeigu jis bus ilgalaikis, imsimės veiksmų“, – sakė premjeras, paklaustas apie galimybę vėl laikinai mažinti dyzelino akcizą.
L. Savickas taip pat nurodė, kad, jei kainos nesitrauks, būtų svarstomos priemonės, tarp jų – laikinas dyzelino akcizo mažinimas.
Degalų kainų šuolis siejamas su nuo vasario pabaigos vykstančiu kariniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimais Hormūzo sąsiauryje. Šaltinio teigimu, birželio viduryje sudarytos JAV ir Irano paliaubos žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl sąsiaurio, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Ankstesnio kainų šuolio metu Lietuva iki birželio 15 dienos laikinai sumažino dyzelino akcizą: jo pastovioji dalis buvo mažinta nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų. Finansų ministerija skaičiavo, kad tai, įskaitant PVM, galėjo sumažinti galutinę dyzelino kainą apie 6 centais už litrą. Šaltinio teigimu, du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuota iš viršplaninių PVM pajamų, surinktų dėl pabrangusių degalų.
