Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) birželio 23-ąją, ilgiausią metų dieną, patvirtino skaitmeninio euro teisinę bazę. Pilotinis skaitmeninis euras gali startuoti jau kitąmet, o 2029 metais įsigalioti visoje rinkoje.
Pagal patvirtintą koncepciją, skaitmeninis euras turės dvi versijas: tinkle (online) ir be tinklo (offline). Versija be tinklo užtikrins privatumą, panašų į grynųjų pinigų atsiskaitymus, kai net Europos centrinis bankas (ECB) neturės prieigos prie sandorių duomenų. Pagrindinės paslaugos vartotojams bus nemokamos, tarpininkų mokesčiai – riboti, o grynieji pinigai išliks teisėta mokėjimo priemone. Projekto tikslas – mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimo gigantų „Visa“ ir „Mastercard“ bei kriptovaliutų.
Skaitmeninis euras paprastai apibrėžiamas kaip ECB įsipareigojimas, turimas skaitmeninėje piniginėje, tiesiogiai su vartotoju, kitaip nei dabartiniai pinigai banko sąskaitoje, kurie yra banko įsipareigojimas. Toks sprendimas reaguojama į mažėjančią grynųjų pinigų apyvartą visoje euro zonoje ir geopolitinę situaciją, siekiant sukurti Europoje valdomą mokėjimų infrastruktūrą, nepriklausomą nuo JAV valdomų tinklų. Skaitmeninių eurų sąskaitas administruotų privatūs mokėjimų paslaugų teikėjai, greičiausiai, bankai, susieti su įprastomis banko sąskaitomis per automatinio pervedimo mechanizmus.
Nors diskusijos dėl laikomų skaitmeninių eurų limitų vis dar tęsiasi, svarstoma, kad jis bus tarp 3–10 tūkst. eurų, o galutinį skaičių nustatys ECB. Kita svarbi ypatybė – galimybė naudotis sąskaita neprisijungus prie tinklo (offline) naudojant NFC technologijas. Praktiniai pasiruošimai jau vyksta: mokėjimų paslaugų teikėjai pilotiniam projektui bus atrinkti iki 2026 m. vasaros pabaigos, o plėtros darbai prasidės rugsėjį. Taip pat, Eurosistema kuria DLT (paskirstytosios registro technologijos) pagrindu veikiantį sprendimą „Pontes“, kuris galėtų būti pradėtas naudoti jau 2026 m. trečiąjį ketvirtį.
Skaitmeninis euras gali šiek tiek pakeisti ECB balansą, sumažindamas bankų rezervus ir didindamas skaitmeninių eurų dalį. Nors kai kurie bankai gali prireikti papildomai skolintis likvidumui palaikyti, ECB gebėjimas valdyti palūkanų normas ir palaikyti stabilumą išliktų nepakitęs. Išlaidų bankų prisitaikymui prie sistemos vertinimai svyruoja nuo 4–5,8 mlrd. eurų iki 18 mlrd. eurų, priklausomai nuo tyrimo.
Po ilgų diskusijų ir skeptiškų vertinimų, Europarlamente didžioji dalis politikų dabar daugiau dėmesio skiria įgyvendinimo detalėms. Naujausias kompromisas numato, kad skaitmeninis euras be tinklo veiks kaip tokenizuota grynųjų forma, leidžianti atsiskaitymus tarp įrenginių be ECB registro, tačiau tik vietinius sandorius tarp privačių asmenų arba su mokėjimo terminalu. Verslininkai nemokės daugiau nei dabar, o mokėjimai be tinklo bus nemokami. ECB tvirtina turėsiantis prieigą prie anoniminių sandorių duomenų, o pinigų plovimo prevencijos taisyklės liks galioti. Skaitmeninis euras, nors ir ribotai veikiantis monetarinę politiką, gali reikšmingai pakeisti konkurencinę aplinką, indėlių dinamiką ir piliečių santykį su pinigais.
