Liepos 8-ąją minima Tarptautinė alergijos diena. Ji primena apie vieną sparčiausiai pasaulyje plintančių lėtinių ligų – alergiją. Specialistai pastebi, kad šių susirgimų daugėja ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Nors daugelis žmonių alergiją vis dar laiko tik sezoniniu nepatogumu, negydoma ji gali progresuoti, bloginti gyvenimo kokybę ir didinti kitų ligų riziką.
Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė ir vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė patvirtina, kad alerginių ligų paplitimo augimas nekvestionuojamas. „Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų paplitimas iš tiesų didėja, ir tai patvirtina epidemiologiniai tyrimai Europoje bei visame pasaulyje. Geresnė diagnostika ir didesnis visuomenės informuotumas prie to prisideda, tačiau vien šiomis priežastimis augimo paaiškinti negalima. Didžiausią įtaką daro aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai – urbanizacija, oro tarša, klimato kaita, ilgesni žiedadulkių sezonai, pakitusi mityba bei mažesnis kontaktas su natūralia mikrobiota“, – teigia R. Tamošiūnienė.
Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos kvėpavimo takų alergijos: alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir alerginė bronchų astma. Taip pat vis dažniau nustatoma alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų pleiskanoms, pelėsiams, maistui, vaistams ar vabzdžių įgėlimams.
Alergija gali prasidėti ir suaugus
Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų yra tai, kad jei žmogus vaikystėje nebuvo alergiškas, ši problema jo jau nebeužklups. Tačiau alergija gali atsirasti bet kokio amžiaus sulaukusiam žmogui. Nors dauguma alerginių ligų prasideda vaikystėje, nemažai žmonių pirmuosius simptomus pajunta tik suaugę. Tam įtakos gali turėti pasikeitusi gyvenamoji ar darbo aplinka, nauji alergenai, virusinės infekcijos, hormoniniai pokyčiai, rūkymas ar oro tarša. Pasitaiko situacijų, kai žmogui, daugelį metų turinčiam genetinį polinkį, simptomai pasireiškia tik tuomet, kai imuninė sistema pradeda kitaip reaguoti į konkretų alergeną“, – aiškina alergologė.
Specialistė priduria, kad žmonės dažnai nuvertina ilgai trunkančią vandeningą slogą, nuolatinį nosies užgulimą, čiaudulį, akių niežėjimą ar ašarojimą. Taip pat neretai ignoruojamas sausas kosulys, gerklės kutenimas, odos niežėjimas ar pasikartojantys bėrimai. Jei šie simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku, trunka ilgiau nei dvi ar tris savaites arba pasireiškia tam tikroje aplinkoje, verta kreiptis į gydytoją. O jei atsiranda dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, veido ar gerklės tinimas, tai jau gali būti sunkios alerginės reakcijos požymiai, kuriems būtina skubi medicinos pagalba“, – pabrėžia R. Tamošiūnienė.
Negydoma alergija gali progresuoti
Alergija nėra tik laikinas diskomfortas, kurį pakanka ištverti. „Negydoma arba netinkamai gydoma alergija gali progresuoti. Nuolatinis alerginis uždegimas gali lemti lėtinį nosies gleivinės pažeidimą, sinusitą, dažnesnius ausų uždegimus, miego sutrikimus, nuovargį ir blogesnę gyvenimo kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad daliai pacientų alerginis rinitas ilgainiui gali progresuoti į bronchų astmą“, – pažymi gydytoja.
„Lietuvos draudimo“ atstovas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai kreipiasi pagalbos tik tada, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami. Alergija dažnai laikoma sezoniniu nepatogumu, todėl nemaža dalis žmonių gydytojo konsultaciją atideda mėnesiams ar net metams. Tačiau užsitęsę simptomai gali reikšmingai paveikti miegą, darbingumą ir bendrą savijautą, o laiku nepradėtas gydymas didina komplikacijų riziką. „Tokiais atvejais svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir tiksliai išsiaiškinti simptomų priežastį“, – sako A. Zinevičius. Jis priduria, kad galimybė greitai patekti pas specialistą ir atlikti reikalingus tyrimus leidžia ne tik tiksliau nustatyti diagnozę, bet ir greičiau parinkti tinkamiausią gydymą.
Šiandienos gydymas – ne tik simptomų slopinimas
Šiuolaikinis alergijų gydymas gerokai pažengęs ir neapsiriboja vien simptomų slopinimu. „Gydymas remiasi trimis pagrindiniais principais – alergeno vengimu, medikamentiniu gydymu ir alergenų specifine imunoterapija. Būtent imunoterapija yra vienintelis metodas, galintis pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. Ilgainiui imuninė sistema tampa mažiau jautri konkrečiam alergenui, todėl simptomai silpnėja, o daliai pacientų gali visai išnykti“, – aiškina gydytoja.
R. Tamošiūnienė pabrėžia, kad jei tie patys simptomai kartojasi kasmet arba nuolat pasireiškia tam tikroje aplinkoje, nereikėtų jų laikyti savaime suprantamu reiškiniu. „Ankstyva diagnostika leidžia ne tik tiksliai nustatyti, kokie alergenai sukelia simptomus, bet ir laiku parinkti tinkamiausią gydymą. Kuo anksčiau alergija nustatoma ir pradedama kontroliuoti, tuo didesnė tikimybė išvengti jos progresavimo bei ilgalaikių komplikacijų“, – pabrėžia specialistė.
