Vyriausybė nusprendė tautinių mažumų mokykloms taikyti mažesnius minimalaus mokinių skaičiaus reikalavimus. Nuo 2026 m. rugsėjo vienintelėse vietovės mokyklose III–IV gimnazijos klasėse minimalų mokinių skaičių bus galima mažinti nuo 12 iki 8, o galutinį sprendimą priims savivaldybių tarybos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pakeitimai leis išsaugoti penkias III–IV klases mokyklose lietuvių mokomąja kalba ir tris – mokyklose lenkų mokomąja kalba.
2025–2026 mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Iš jų 33 buvo aptariamose rajonų savivaldybėse.
8–11 mokinių turinčių gimnazijos klasių išlaikymui 2026–2027 mokslo metais iš valstybės biudžeto numatyta apie 1,03 mln. eurų.
Nuo rugsėjo vidurinį išsilavinimą teikiančiai mokyklai bus leidžiama turėti mažiau nei 60 mokinių, nepriklausomai nuo ugdymo kalbos. Nuo 2022 m. galiojusios mokyklų tinklo taisyklės numatė, kad mokykla, kurioje likę 60 ar mažiau mokinių, negali veikti kaip atskiras juridinis vienetas ir turi būti prijungta prie kitos mokyklos kaip jos skyrius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad reikalavimai peržiūrimi siekiant išsaugoti tautinių mažumų mokyklas rajonuose ir sudaryti mokiniams galimybę mokytis įprastoje aplinkoje arčiau namų.
Ministrės teigimu, mažesnių klasių klausimas buvo aptartas liepos 17 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos ir Lenkijos dvišalės darbo grupės susitikime. Ministerija nurodė, kad jame aptarti tautinių mažumų mokyklų iššūkiai, klasių dydžiai, mokyklų tinklas ir finansavimas.
2025 m. pavasarį Vyriausybė miestelių gimnazijoms jau buvo sumažinusi III–IV klasių minimumą nuo 21 iki 12 mokinių, savivaldybei prisidedant 50 proc. mokymo lėšų.
