2026 m. ankstyvą rudenį Europos Parlamente numatomos diskusijos dėl 2028–2034 m. „Erasmus+“ programos krypties ir finansavimo. Nuo būsimų sprendimų priklausys, kiek Lietuvos žmonių ir organizacijų galės pasinaudoti tarptautinio mokymosi, profesinio tobulėjimo, savanorystės ir bendradarbiavimo galimybėmis.
Parlamentas siūlo biudžetą didinti iki 47,39 mlrd. eurų
Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, 2025 m. liepos 16 d. pasiūlė naujuoju finansiniu laikotarpiu „Erasmus+“ skirti 40,8 mlrd. eurų. Dabartinės, 2021–2027 m., programos biudžetas siekia 26,2 mlrd. eurų.
Tai reikštų 14,6 mlrd. eurų, arba maždaug 56 proc., nominalų finansavimo padidėjimą. Vis dėlto šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai: dalį didesnio biudžeto paaiškina Komisijos planas į „Erasmus+“ perkelti Europos solidarumo korpuso savanorystės galimybes, įskaitant humanitarinės pagalbos veiklas.
Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešimo projekte siūloma kartelę kelti dar aukščiau – iki 47,39 mlrd. eurų. Tai būtų 6,59 mlrd. eurų daugiau, negu pasiūlė Komisija.
Projekte taip pat numatyta aiškiau paskirstyti pinigus švietimui ir mokymui, jaunimui bei savanorystei ir sportui. Šioms sritims būtų nustatytos minimalios finansavimo dalys, o 5 proc. visos programos biudžeto liktų kaip lankstumo rezervas.
Tačiau nei 47,39 mlrd. eurų suma, nei galutinės programos taisyklės dar nepatvirtintos. 2026 m. rugsėjo 15 d. teisėkūros byla tebebuvo pažymėta kaip laukianti atsakingo Europos Parlamento komiteto sprendimo.
Už bylą atsakingo Kultūros ir švietimo komiteto pranešėju 2025 m. lapkričio 4 d. paskirtas Lenkijos europarlamentaras Bogdanas Andrzejus Zdrojewskis. Savo projektą komitetui jis pristatė 2026 m. birželio 3 d.
Parlamentui patvirtinus derybinę poziciją, galutinis reglamentas dar turės būti suderintas su valstybių narių ministrams atstovaujančia ES Taryba pagal įprastą ES teisėkūros procedūrą. Komisijos pasiūlyme numatyta, kad naujosios taisyklės būtų taikomos nuo 2028 m. sausio 1 dienos.
„Erasmus+“ apima žmones nuo darželinukų iki senjorų
„Erasmus+“ nėra vien studentų mainų programa. Joje dalyvauja mokiniai, profesinio mokymo įstaigos, mokytojai ir dėstytojai, suaugusiųjų švietimo organizacijos, senjorai, jaunimo ir socialiniai darbuotojai, savanoriai, sporto organizacijos bei nevyriausybinis sektorius.
Lietuvos Švietimo mainų paramos fondo, administruojančio tarptautines švietimo programas, direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pabrėžia, kad „Erasmus+“ gali pasinaudoti žmonės nuo darželinukų iki trečiojo amžiaus universitetų senjorų.
Pasak jos, programos esmė yra investicija į žmogaus profesinį augimą, pasitikėjimą savimi, tarpkultūrinį supratimą ir gebėjimą veikti platesnėje Europos erdvėje. Didesnis biudžetas turėtų ne tik padidinti bendrą veiklų skaičių, bet ir pagerinti jų prieinamumą regionams, mažoms organizacijoms bei žmonėms, kurie dėl socialinių, ekonominių, geografinių ar kitų priežasčių turi mažiau galimybių dalyvauti.
B. A. Zdrojewskio teigimu, programa jau pasinaudojo beveik 17 mln. žmonių. Europos Komisijos 2025 m. informacijoje pateikta atsargesnė formuluotė – daugiau kaip 16 mln. dalyvių.
Naujajame programos etape daugiau dėmesio numatoma skirti skaitmenizacijai, dirbtiniam intelektui, žaliajai transformacijai, inžinerijai ir profesiniam mokymui. Kartu siekiama išlaikyti įtraukties, aktyvaus pilietiškumo ir tarpkultūrinio supratimo tikslus.
Finansavimas skiriamas ne tik kelionėms ar stažuotėms. „Erasmus+“ taip pat remia naujų metodikų kūrimą, organizacijų vadybos stiprinimą, skaitmeninius sprendimus, virtualų mobilumą ir tvaresnes keliones. Individualių poreikių turintiems dalyviams gali būti numatytas papildomas finansavimas.
Lietuva prie „Erasmus“ prisijungė 1998 metais. Šaltinio duomenimis, pradžioje šaliai skirtas finansavimas siekė apie 30 tūkst. eurų, o dabar metinis Lietuvos programos biudžetas viršija 60 mln. eurų.
Dalyviai patirtį pritaiko moksle, profesiniame mokyme ir socialiniame darbe
Vilniaus universiteto absolventas Viktoras Ragožius „Erasmus+“ praktika pasinaudojo baigęs molekulinės biologijos magistrantūrą. Milano mieste Italijoje veikiančiame gyvybės mokslų institute „Human Technopole“ jis dirbo su pažangiais elektroniniais mikroskopais ir gilinosi į baltymų tyrimo metodus.
Praktikos metu V. Ragožius dirbo tarptautinėje grupėje su Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Danijos ir Prancūzijos mokslininkais. Pasak jo, ši patirtis suteikė ne tik techninių žinių, bet ir parodė, kaip valdoma sudėtinga mokslinė infrastruktūra bei organizuojamas skirtingos akademinės ir kultūrinės patirties žmonių bendradarbiavimas.
Dabar Frankfurte, Vokietijoje, veikiančiame Maxo Plancko biofizikos institute jis studijuoja doktorantūroje ir tiria kriogeninę elektroninę tomografiją – metodą, leidžiantį biologines struktūras nagrinėti ląstelių viduje. V. Ragožiaus teigimu, „Erasmus+“ praktika buvo vienas svarbių žingsnių, paskatinusių tęsti mokslinį kelią užsienyje. Sukauptą patirtį jis tikisi pritaikyti ir Lietuvoje, jeigu čia atsiras reikalinga infrastruktūra.
Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro TECHIN mokiniai stažuotis dažniausiai vyksta į Ispaniją, Portugaliją, Airiją, Latviją ir Estiją. Tarp dalyvių yra programuotojų, automatinių sistemų mechatronikų, multimedijos technikų, finansinių paslaugų teikėjų ir suvirintojų.
Centro Ugdymo plėtros skyriaus vadovės Milenos Puchovos teigimu, TECHIN mokinių amžius svyruoja nuo 15 iki 60 metų. Todėl tarptautinė stažuotė gali būti naudinga ne tik jaunuoliams, bet ir žmonėms, nusprendusiems keisti profesiją. Užsienio praktikos padeda pritaikyti žinias realioje darbo aplinkoje, ugdo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Programa pasiekia ir vyresnio amžiaus žmones. Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas surengė 19 vizitų į 14 šalių, o per dvejus metus jo mobilumo veiklose dalyvavo apie 40 senjorų. Universiteto projektų vadovės Lilijos Zableckienės teigimu, kelionėse dalyviai ne tik susipažįsta su kitų šalių bendraamžiais, bet ir mokosi naudotis vertimo programėlėmis, viešuoju transportu bei savarankiškai orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.
Vaikų ir paauglių socialinio centro vienuolikos darbuotojų grupė Italijoje mokėsi kultūrinės mediacijos. Centro specialistams šių žinių prireikė dirbant su ukrainiečių, indų, romų ir kitų kultūrų šeimomis Lietuvoje. Centro vadovė Vilma Jarmalavičienė teigė, kad mokymai sustiprino darbuotojų profesinius gebėjimus ir padėjo sumažinti įtampą, kylančią nežinant, kaip tinkamai bendrauti su skirtingos kultūrinės patirties klientais.
Pirminėje „15min“ publikacijoje nurodyta, kad projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas, tačiau už pateiktas nuomones atsako autoriai, o Parlamentas nelaikomas už jas atsakingu.
