„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.
Vaikai – tėvų atspindys
„Apklausos duomenys rodo, kad net 7 iš 10 tėvų Lietuvoje mano, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams. Šis rodiklis išlieka stabilus jau trejus metus iš eilės ir rodo, kad suaugusiųjų nerimas dėl vaikų veiklos internete nemažėja“, – sako Skaistė Varnienė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.
Tyrimas taip pat atskleidžia paradoksą – tie tėvai, kurie internetą vertina kaip itin nesaugią erdvę vaikams ir mano, kad jų negalima palikti be priežiūros, patys dažnai yra intensyvūs socialinių tinklų naudotojai. Jie labiau linkę į rizikingą socialinių tinklų naudojimą ir priklausomybės požymius, tačiau kartu dažniau bando kontroliuoti ir savo pačių elgesį.
Tokie tėvai dažniausiai savireguliacijai renkasi ribojimo strategiją – sąmoningai kuria aplinkybes, kurios apsunkina perteklinį naudojimą: pasideda telefoną toliau nuo savęs, renkasi sunkiau pasiekiamas vietas ar riboja laiką tam tikrose situacijose. Šis elgesys neretai persikelia ir į vaikų interneto naudojimo taisykles, tačiau be technologinių priemonių tokia kontrolė išlieka fragmentiška.
„Dauguma tėvų teigia, kad riboja vaikų laiką ir turinį internete, tačiau dažniausiai tai daro labai paprastai – žodiniu susitarimu arba „iš nuojautos“, pasakydami, kad jau gana. Specialias tėvų kontrolės programėles, leidžiančias stebėti ir reguliuoti vaikų veiklą internete, šiuo metu naudoja du iš penkių respondentų. Nors tai daugiau nei ankstesniais metais – dar visai neseniai tokiomis priemonėmis naudojosi tik trečdalis tėvų – šis skaičius vis dar išlieka santykinai nedidelis“, – pastebi S. Varnienė.
Kasdienybėje – aiškios taisyklės
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikams ir paaugliams gali būti sudėtinga patiems kontroliuoti laiką, praleidžiamą internete ar socialiniuose tinkluose. Todėl vien tik susitarimų ar spontaniškų ribojimų dažnai nepakanka.
Technologinės tėvų kontrolės priemonės leidžia nustatyti aiškias taisykles: apibrėžti miego laiką, dienos naršymo limitą, riboti konkrečių programėlių – pavyzdžiui, socialinių tinklų – naudojimą.
Tokios programėlės taip pat užtikrina turinio filtravimą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, gali būti leidžiama naudotis tik „YouTube Kids“ versija, ribojamas suaugusiesiems skirtas turinys, tam tikrų programėlių atsisiuntimas ar prieiga prie konkrečių interneto svetainių. Be šių įrankių vaikai dažnai paliekami naršyti internete be jokių apsauginių filtrų, o tai didina riziką susidurti su netinkamu turiniu ar pertekliniu naudojimu.
Ėmėsi veiksmų
Ši tema tampa dar aktualesnė pasauliniame kontekste – JAV jau prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai.
Kitas „Tele2“ užsakymu atliktas Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas rodo, kad perteklinis socialinių tinklų naudojimas siejamas su žemesniu emociniu atsparumu. Tyrimo duomenimis, lietuviai yra net du kartus labiau linkę į žalingą socialinių tinklų naudojimą nei vidutiniškai Europoje, kai socialiniuose tinkluose praleidžiama tris valandas ir daugiau per dieną.
Ekspertai pabrėžia, kad vaikų saugumas internete prasideda ne tik nuo draudimų, bet ir nuo aiškių taisyklių, nuoseklaus jų laikymosi bei atviro dialogo šeimoje.
„Technologinius tėvų kontrolės įrankius naudoti svarbu, nes jie padeda matyti realų vaizdą apie tai, kiek ir kur vaikas naršo ir gali būti puikus pretekstas pokalbiui šeimoje. Tačiau svarbiausia yra ugdyti vaikų sąmoningumą, kalbėtis apie pavojus internete ir savo pavyzdžiu rodyti, kaip galima siekti balanso santykyje su technologijomis ir ypač – socialiniais tinklais“, – įsitikinusi S. Varnienė.
Tyrimas „Tele2“ užsakymu atliktas 2025 m. lapkričio 14 – 2025 gruodžio 1d. internetu (CAWI), naudojant Norstat Panel. Tyrimo metu apklausta 1103 respondentų, kurie reprezentuoja 18-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojus besinaudojančius internetu. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su VU psichologijos mokslų daktare docente Inga Truskauskaite.
