Stack of 50 Euro notes arranged on a textured surface, emphasizing European currency.

Telefoniniai sukčiai per parą iš Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojų išviliojo per 40 tūkst. eurų

Per pastarąją parą, iki antradienio, liepos 14 d., Vilniaus ir Kauno apskričių policijos komisariatams pranešta apie tris sukčiavimo atvejus, per kuriuos iš trijų gyventojų apgaule pasisavinta per 40 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, dėl visų trijų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vilnietės pinigus atidavė tiesiai į namus atvykusiems sukčiams

Pirmadienį, liepos 13 d., apie 15.53 val. į policiją kreipėsi 1935 m. gimusi vilnietė. Ji nurodė, kad dar liepos 6 d. apie 13 val., jai esant namuose Vilniuje, paskambino nepažįstamas rusakalbis asmuo. Prisistatęs telekomunikacijų skyriaus darbuotoju, jis iš moters apgaule išviliojo 13 tūkst. JAV dolerių ir 1,7 tūkst. eurų — iš viso apie 14 tūkst. eurų vertės sumą. Pinigus nukentėjusioji atidavė tiesiogiai į jos namus atvykusiam asmeniui.

Pirmadienio vakarą, apie 18 val., į sostinės policiją kreipėsi ir 1936 m. gimusi moteris. Tą pačią dieną apie 13.20 val., jai esant namuose Vilniuje, Kintų gatvėje, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys. Jie prisistatė telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais ir apgaule išviliojo 10 tūkst. eurų — pinigus moteris taip pat atidavė į namus atvykusiam asmeniui.

Abi nukentėjusios vilnietės — apie 90 metų amžiaus. Tai atspindi telefoninių sukčių taikymąsi į senyvo amžiaus žmones, o rusų kalba visais trimis atvejais — tipiškas Lietuvoje veikiančių telefoninių sukčių bruožas: jie dažniausiai apsimeta ryšio operatorių, bankų, policijos ar kitų institucijų darbuotojais.

Didžiausią sumą prarado Kazlų Rūdos gyventojas

Tą pačią liepos 13-ąją, apie 9.14 val., į Kauno policiją kreipėsi 1963 m. gimęs vyras — iš jo išviliota didžiausia suma iš trijų atvejų, 17 385 eurai. Vyrui dar gegužės pabaigoje, jam esant namuose Kazlų Rūdos savivaldybėje, skambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, prisistatę investavimo platformos darbuotojais.

Gyventojai šiemet sukčiams prarado beveik 14 mln. eurų

Policijos duomenimis, 2026 m. iki gegužės pabaigos Lietuvoje dėl sukčiavimų pradėta per 1,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų, o gyventojai prarado beveik 14 mln. eurų. Registruotų sukčiavimų skaičius šiemet mažėjo apie 7 proc., tačiau, policijos atstovo Ramūno Matonio teigimu, daugėja atvejų su ypač didelėmis žalomis.

Tarp šiuolaikinių sukčių metodų — rusakalbiai skambučiai, dirbtinio intelekto generuojami balsai, netikros investavimo platformos ir pinigų paėmimas per į nukentėjusiųjų namus atvykstančius bendrininkus. Vis dėlto matoma ir teigiama tendencija: gyventojai vis geriau atpažįsta sukčius — pranešimų apie atpažintus sukčiavimo bandymus, kai pinigai neprarandami, 2025 m. padaugėjo 1,5–2 karto.