JK iki 2300 m. pakrančių potvynių zonoje papildomai galėtų atsidurti iki 13 mln. žmonių, jei pasitvirtintų „pagrįstai blogiausias“ spartaus ledynynų nestabilumo scenarijus, perspėja liepos 21 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtas tyrimas.
Net vykdant įsipareigojimus grėsmė išaugtų 1,7 mln. žmonių
Met Office ir Bristolio universiteto vadovautas tyrimas pirmąkart kiekybiškai įvertino ilgalaikę JK gyventojų pakrančių potvynių riziką. Net įgyvendinus dabartinius pasaulio įsipareigojimus mažinti anglies taršą, iki 2200 m. rizika paliestų dar apie 1,4 mln., o iki 2300 m. – 1,7 mln. daugiau žmonių nei dabar.
Šiuo metu pakrančių potvyniai grėsmę kelia maždaug 2,5 mln. JK gyventojų. Iki 2100 m. jūros lygis prie šalies krantų turėtų pakilti 0,4–0,6 metro, todėl rizikos zonoje atsidurtų dar bent pusė milijono žmonių – 25 proc. daugiau nei dabar. Didžiausias naujų užliejamų plotų augimas prognozuojamas rytinėje Anglijos pakrantėje, The Wash įlankoje ir Humbero estuarijoje.
Paryžiaus klimato susitarimo tikslus atitinkantis išmetimų mažinimas iki 2300 m. leistų išvengti rizikos maždaug 1 mln. žmonių.
Ledynynų nestabilumas galėtų užlieti dalį Londono
H2 scenarijuje, kuriame numatomas reikšmingas ledynynų nestabilumas, vietinis jūros lygis JK iki 2300 m. pakiltų maždaug 16,5–17,5 metro. Užliejamas plotas per kartą per 200 metų pasikartojantį audros patvankos potvynį išaugtų daugiau nei tris kartus, o esamos apsaugos praktiškai nebetektų reikšmės.
Tokiomis sąlygomis potvyniai grėstų M25 greitkeliui prie Heathrow oro uosto ir Londono finansų rajonui, o didelėse Vakarų bei Šiaurės Londono dalyse vandens gylis per stiprų pakrančių potvynį viršytų metrą. Autoriai teigia, kad gali prireikti didelio masto gyventojų, gyvenviečių ir infrastruktūros perkėlimo nuo pakrantės.
Skaičiavimai remiasi dabartiniu gyventojų pasiskirstymu ir nevertina nei būsimų demografinių pokyčių, nei potvynių apsaugos pertvarkymo. Modelis taip pat neįtraukia galimai stipresnių audrų patvankų dėl klimato kaitos.
Mokslininkai ragina sprendimus dėl pakrančių priimti dabar
Tyrimo vadovas, Bristolio universiteto profesorius Mattas Palmeris, jūros lygio kilimą pavadino klimato kaitos „miegančiu milžinu“, nes vandenynai ir ledu padengtos Žemės dalys į atšilimą reaguoja labai lėtai.
Britų Antarkties tyrimų tarnybos mokslininkas Robas Larteris, nedalyvavęs tyrime, sakė, kad didelio poveikio scenarijus reikia vertinti kaip realias galimybes, o ne kaip mažai tikėtinas bauginančias istorijas. Nacionalinio okeanografijos centro ekspertė Joanne Williams pabrėžė, kad net pasiekus nulinį grynąjį išmetimą jūros lygis dar kiltų, todėl sprendimus, kur stiprinti pakrančių apsaugą, būtina priimti skubiai.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad po 2100 m. rizikai mažinti neišvengiamai reikės ir naujų ar sustiprintų apsaugos statinių, ir valdomo atsitraukimo nuo pakrantės.













