Devyni iš dešimties sveikatos priežiūros specialistų pritaria abiejų tėvų įtraukimui priimant sprendimus dėl vaiko sveikatos. Tačiau kasdienėje praktikoje 86,7 proc. specialistų nurodo, kad vaiką į konsultaciją dažniausiai atlydi mama, ir net atvykus abiem tėvams, pagrindinis pokalbis dažniau vyksta su ja. Specialistai pripažįsta, kad trūksta aiškių rekomendacijų, kaip aktyviau įtraukti tėčius, nors 82,2 proc. jų nurodo, kad tokiomis rekomendacijomis naudotųsi.
Tai atskleidė nevyriausybinės organizacijos European Life Science and Knowledge Institute (ELSKI) atliktas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas, įgyvendinamas pagal ES finansuojamą projektą „Kartu stipresni: tėčių indėlis į vaiko sveikatos ir negalios priežiūrą“. Tyrimas siekė įvertinti bendravimą su abiem tėvais, pastebėtus iššūkius tėčių įtraukimui ir reikiamas praktines priemones.
Gyvybės mokslų teisės ekspertas ir ELSKI partneris Andrej Rudanov pabrėžia, kad nors tėvai yra lygiaverčiai vaiko atstovai, praktinis orientyras turi būti vaiko gerovė. Tačiau tyrimas parodė, kad net ir dalyvaujant abiem tėvams, 58,9 proc. specialistų dažniau bendrauja su mama, nes ji paprastai geriau žino vaiko sveikatos istoriją. Tai gali sudaryti uždarą ratą, kuriame mama kaupia daugiau žinių, o tėtis turi mažiau galimybių.
Beveik trys ketvirtadaliai (71,1 proc.) specialistų pastebėjo, kad tėčiai konsultacijose dažniau klausosi, o mažiau kalba. Daktarų pastebėjimai rodo, kad tėčių aktyvumas priklauso ir nuo konsultacijos aplinkybių – ar jie atvyksta vieni, ar su mama. Vieni atvykstantys tėčiai dažniau domisi ir turi daugiau informacijos.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į šeimoje susiformavusius vaidmenis ir kartais mamų ribojamą tėčių įsitraukimą. Nors devyni iš dešimties specialistų pripažįsta abiejų tėvų įsitraukimo naudą, tik 25,6 proc. respondentų žino, kaip paskatinti tėčius aktyviau dalyvauti. Didžioji dauguma (82,2 proc.) specialistų norėtų gauti praktinių patarimų ir gairių, kaip veiksmingiau įtraukti tėčius.
Projektas „Kartu stipresni“ rengs metodinę medžiagą sveikatos priežiūros specialistams, kad padėtų praktiškai įtraukti abu tėvus, nepriimant atsakomybės už šeimos santykius. „Gydytojo kabinetas gali būti vieta, kurioje tėtis nėra laikomas atsitiktiniu lydinčiu asmeniu, o pripažįstamas lygiaverčiu vaiko sveikatos priežiūros partneriu“, – apibendrino A. Rudanov.
P. S. Straipsnyje pateikiamas požiūris yra autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos nuomonę.
