Self-service checkout at supermarket in Bergen, Norway (selvbetjente kasser, selvskanning i Meny i Bergen Storsenter) 2017-10-23 a

Tyrimas: tūkstančiui savitarnos pirkėjų tenka 229,89 euro prekybininko nuostolių

Tūkstančiui pirkėjų atsiskaitant savitarnos kasose prekybininko nuostoliai siekia 229,89 euro, o parduotuvėse su savitarna jie yra 0,42 proc. didesni nei parduotuvėse be tokių kasų, rodo 2026 m. „ECR Retail Loss“ tyrimas, apie kurį liepos 29 d. paskelbė „Delfi Verslas“.

Savitarna aplenkė tradicines kasas

Birželį paskelbtame tyrime dalyvavo 39 prekybininkai, iš jų 7 patenka tarp didžiausią apyvartą pasaulyje fiksuojančių prekybos tinklų. Bendra dalyvių apyvarta viršijo 1 trln. eurų. Lesterio universitetas nurodo, kad tyrimui vadovavo šio universiteto kriminologijos profesorius Mattas Hopkinsas.

Tyrimo duomenimis, savitarnos kasos tapo populiaresnės už tradicines: ten, kur jos įdiegtos, savitarnoje atsiskaito 54 proc. pirkėjų arba operacijų. Tačiau per pirmuosius 12 mėnesių po savitarnos kasų įdiegimo parduotuvės nuostoliai vidutiniškai didėjo 0,26 proc.; Lesterio universitetas tą patį tyrimą apibendrino nurodydamas, kad pirmaisiais metais nuostoliai vidutiniškai išaugo 22 proc.

Tyrime prekybos nuostoliais laikomos netyčinės pirkėjų skenavimo klaidos, įrangos veikimo problemos ir tyčinis sukčiavimas. Lesterio universitetas pažymi, kad prekybininkams sunku atskirti tyčinius ir netyčinius nenuskenavimus: pačių įmonių vertinimu, vagystėms priskiriama nuo 6 iki 80 proc. tokių nuostolių.

Nenuskaičiuotos prekės sudaro dažniausią nuostolių tipą

Dažniausias savitarnos kasų nuostolių tipas yra netinkamai nuskenuotos arba visai nenuskenuotos prekės. Iš 1000 apsipirkimų tokie atvejai sudaro nuo 10 iki 48, o Lesterio universitetas tą patį intervalą pateikia kaip 1-4,8 proc. operacijų. Vienas praleistas skenavimas prekybininkui vidutiniškai kainuoja 2,50 euro.

„Delfi“ pateiktais duomenimis, 2 iš 1000 pirkėjų nenuskenuotas prekes palieka krepšelyje, sumoka už dalį prekių ir vėliau jas išsineša. Nesupakuotų prekių, tokių kaip vaisiai, daržovės ir kepiniai, pasirinkimo klaidos fiksuojamos 20 iš 1000 apsipirkimų; Lesterio universitetas tokias prekių paieškos klaidas apibendrina kaip 0,18-0,2 proc. operacijų.

Rečiausias paminėtas savitarnos sukčiavimo tipas yra brūkšninių kodų sukeitimas: „Delfi“ nurodo 1,5 atvejo iš 10 000 apsipirkimų. Didžiausią vieno incidento nuostolį sukelia pirkėjo išėjimas nesumokėjus už prekes: vidutiniškai 88 eurus. Vidutiniškai tai fiksuojama per 1 iš 1000 atsiskaitymų, nors vienas tyrime dalyvavęs prekybininkas nurodė 9 iš 1000 rodiklį. „Delfi“ tekste taip pat teigiama, kad Lietuvoje vienoje parduotuvėje fiksuoti 3-5 tokie atvejai per savaitę.

Technologijos sumažina dalį klaidų

Prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis teigia, kad dėl netinkamai įrengtos savitarnos kelių šimtų parduotuvių tinkle nuostoliai gali viršyti 1 mln. eurų. Jo teigimu, programinė įranga, dirbtinis intelektas, kompiuterinė rega, svorių kontrolė ir krepšelio stebėjimas gali sumažinti dalį nuostolių scenarijų.

Tyrime išskirtas ir darbuotojų pagalbos poreikis. Vieno prekybininko duomenimis, 10 proc. visų pirkėjų negali atlikti apsipirkimo savarankiškai ir jiems prireikia kasos darbuotojo pagalbos. R. Budvilaitis teigė, kad yra matęs ir 20 proc. siekiančių rodiklių, kai pasirinkta netinkama savitarnos kasų techninė ar programinė įranga arba nekorektiškai veikia svorių kontrolė.

Lesterio universitetas nurodo, kad ekrano pranešimai, prašantys pirkėjo patikrinti ar perskenuoti prekę, daugiau kaip 80 proc. atvejų paskatina savarankiškai ištaisyti klaidą. „Delfi“ pateikia dviejų prekybininkų duomenis, kad tokie pranešimai rodomi 30 iš 1000 pirkėjų, o 80-97 proc. jų klaidą ištaiso patys.