Dalis šalies ūkininkų ir toliau žemės ūkio reikmėms naudoja nesuformuotus valstybinės žemės fondo plotus, remdamiesi laikino naudojimo sutikimais. Nors galiojantis Žemės įstatymas leidžia tokius sutikimus, jie gali būti suteikiami tik iki 2026 m. gruodžio 31 d. Todėl ūkininkams itin svarbu jau dabar žinoti, kokiu teisiniu pagrindu jie galės naudotis valstybine žeme nuo 2027 m. sausio 1 d., nes iki metų pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai.
Norint valstybinę žemę išsinuomoti ar įsigyti, pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) teigimu, sklypas turi būti suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame plane, paženklintas vietovėje, atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nors ūkininkai gali atlikti jiems priklausančias užduotis, likusi proceso dalis priklauso nuo valstybės institucijų organizuojamų procedūrų.
NŽT dar šių metų birželio 9 d. viešai paragino ūkininkus neatidėlioti sprendimų dėl tolesnio valstybinės žemės naudojimo, primindama, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. laikinas naudojimas, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį, nebegalės būti tęsiamas. NŽT taip pat nurodė, kad gavę informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą, asmenys per 20 dienų privalo pateikti prašymą išsinuomoti arba įsigyti naudojamą žemę.
Tačiau NŽT, vasarą raginusi ūkininkus paskubėti, rugsėjo pabaigoje nutraukė dalį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimo procedūrų. Tai kelia abejonių, ar valstybė spės laiku atlikti tai, kas priklauso nuo jos institucijų.
Ūkininkams, planuojantiems kitų metų darbus, gyvybiškai svarbu žinoti, ar jie galės toliau dirbti žemę, į kurią jau investavo darbo ir lėšų. Jei dėl neužbaigtų procedūrų ši žemė liks nedirbama, nukentės ūkininkas, o valstybė praras galimas nuomos pajamas.
Ūkininkas gali laiku pateikti prašymą, tačiau jis negali organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, parinkti jo rengėjo, atlikti institucinių derinimų ar priimti sprendimų. Jis priklauso nuo to, kaip NŽT organizuoja projektų rengimą bei įgyvendinimą.
Todėl kyla klausimas NŽT: ar ragindama žmones laikytis terminų, ji pati užtikrino, kad būtinos procedūros vyktų laiku? Už kiekvieno prašymo stovi ūkininkas, kuris jau investavo į žemę, planuoja kitų metų derlių, perka sėklas, trąšas, planuoja technikos ir kitus ūkyje būtinus darbus.
Aplinkos ministerija ir NŽT turėtų pateikti konkretų atsakymą: kiek prašymų dėl žemės nuomos ar įsigijimo yra pateikta; kiek dėl šių prašymų žemės reformos žemėtvarkos projektų jau pradėta rengti; kiek projektų iki 2026 m. gruodžio 31 d. bus pradėta ir kiek realiai užbaigta, ir kiek projektų liks neužbaigta bei kas konkrečiai bus atsakingas už jų tęsimą nuo 2027 m. sausio 1 d.
Seimo Kaimo reikalų komitetas dar š. m. gegužės 27 d. pasiūlė Aplinkos ministerijai pavesti NŽT nedelsiant organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimus. Apie priimtus sprendimus prašyta informuoti iki rugsėjo 1 dienos.
Projektų rengimo paslaugų pirkimas buvo paskelbtas, tačiau jis apėmė tik nedidelę dalį savivaldybių. Maža to, NŽT vėliau nusprendė nutraukti dalį pradėtų pirkimo procedūrų. Dėl šių sprendimų ne vienoje savivaldybėje naujų žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos nėra užsakomos ir pagal žemdirbių pateiktus prašymus žemės sklypai neprojektuojami.
Kyla konkretūs klausimai, aktualūs visiems Lietuvos ūkininkams: kodėl atšauktas projektų rengimo paslaugų pirkimo konkursas ir kada bus sudarytos naujos sutartys? Kiek laiko liks patiems darbams? Kas bus su ūkininkais, kurių naudojamų žemės sklypų iki metų pabaigos nebus spėta suformuoti?
Ūkininkus dažnai vadiname mūsų maitintojais. Tačiau pagarba turi būti juntama ir tuomet, kai ūkininkui reikia paprasto, aiškaus NŽT atsakymo. Ūkininkas negali planuoti veiklos pagal pažadą, kad klausimas bus išspręstas „artimiausiu metu“.
Jeigu ūkininkas laiku pateikė prašymą ir atliko tai, kas nuo jo priklauso, būtų neteisinga, kad galimybę toliau dirbti žemę jis prarastų dėl institucijų neužbaigtų procedūrų.
Šis klausimas svarbus ir valstybiniu požiūriu. Turime užtikrinti, kad žemė būtų naudojama, prižiūrima ir duotų naudą.
Apie nenaudojamų plotų riziką perspėja ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Ji pritaria, kad sklypai turi būti tinkamai suformuoti ir parengti ilgalaikiam naudojimui, tačiau pagrįstai klausia, kaip žemę teisėtai naudoti, kol šie procesai dar nebaigti.
Nuo 2027 m. sausio savivaldybės perima ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo konkursų organizavimą. Todėl labai svarbu, ar savivaldybės galės sklandžiai tęsti darbus, ar joms teks pirmiausia spręsti nebaigtų pirkimų ir laukiančių žmonių prašymų nagrinėjimo klausimus.
NŽT dalijasi su savivaldybėmis savo patirtimi ir padeda joms pasirengti perimti naujas funkcijas. Tačiau vien pasirengimo nepakanka – būtina kuo greičiau organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimą ir sudaryti sutartis su jų rengėjais.
Aplinkos ministerija ir NŽT turi užtikrinti, kad sklandžiai vyktų žemės sklypų projektavimo darbai. Būtinas aiškus darbų grafikas: kada bus sudarytos projektų rengimo sutartys, pradėti ir užbaigti darbai, kas atsakys už terminų laikymąsi. Taip pat reikia sąžiningai pasakyti, kiek darbų dar įmanoma atlikti iki šių metų pabaigos ir kuriuos savivaldybėms reikės pradėti sausio mėnesį.
Tiems atvejams, kai laiku pateikti prašymai nebus įgyvendinti dėl nuo ūkininkų nepriklausančių priežasčių, Aplinkos ministerija turi parengti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio, kuris leistų ūkininkams ir toliau teisėtai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
Iš NŽT šiandien tikimasi ne vien pa(si)aiškinimų, bet ir iniciatyvos, konkrečių veiksmų bei atsakomybės už galutinius rezultatus. Ūkininkai pasirengę dirbti, sėti, auginti derlių ir mokėti mokesčius už naudojimąsi valstybine žeme. Tačiau valstybė ir jos institucijos taip pat privalo laiku atlikti savo pareigas ir sudaryti tinkamas sąlygas ūkininkams dirbti.
