Europos Komisija priėmė pasirengimo ES plėtrai politikos peržiūros dokumentų rinkinį, kuriame išdėstytos politikos kryptys ir veiksmai, kurių reikia imtis siekiant parengti Europos Sąjungą būsimai plėtrai.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europos ateitis priklauso nuo šiandien mūsų priimamų sprendimų. Mūsų Sąjungos plėtra yra geopolitinė būtinybė. Šiandien dedame pamatus siekdami užtikrinti, kad platesnė Europos Sąjunga taip pat būtų stipresnė: atsparesnė, veiksmingesnė ir įtvirtinta mūsų vertybėse bei taisyklėse. Plėtros šalims žengiant reformų keliu, ES turi būti pasirengusi jas priimti. Tai reiškia, kad turime parengti savo institucijas, pritaikyti savo politiką prie naujų realijų ir užtikrinti, kad mūsų biudžetas atspindėtų mūsų bendrus užmojus.“
Už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos sakė: „Mūsų vertinimas rodo, kad ES gali priimti daugiau narių. Tačiau yra sričių, kuriose matome iššūkių, kuriuos turime spręsti. Viena iš jų – teisinė valstybė ir lojalaus bendradarbiavimo principas; čia siūlome daugiau galimybių užkirsti kelią regresui, be kita ko, sumažinant finansavimą arba apribojant balsavimo teises. Antra, siūlome apsvarstyti tikslines Ukrainos žemės ūkio sektoriaus integravimo priemones. Siūlome būdus, kaip užtikrinti, kad mūsų institucijos būtų veiksmingesnės ir galėtų greičiau priimti sprendimus. Šiais pokyčiais reikia užtikrinti, kad išsiplėtusi Europos Sąjunga taip pat būtų stipresnė Sąjunga, galinti kurti savo ateitį.“
Šiame dokumentų rinkinyje Europos Komisija pateikia išsamų mūsų politikos vertinimą, atsižvelgdama į būsimą ES plėtrą. Dokumentų rinkiniu bus remiamasi valstybių narių strateginėse diskusijose dėl plėtros ir reformų, be kita ko, spalio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Juo bus vadovaujamasi bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir ES Taryba dėl institucinių ir veiklos patikslinimų, reikalingų būsimai plėtrai.
Politikos pritaikymas platesnei Europos Sąjungai
Iš pristatytų politikos peržiūrų matyti, kad Europos Sąjunga gali priimti daugiau narių pagal esamą Sutarčių sistemą ir stojimo sutartis. Įvairiose politikos srityse administraciniai gebėjimai ir įgyvendinimas yra dažniausi reikalavimai tiek ES, tiek plėtros šalyse. Įgūdžiai, reguliavimo ir priežiūros pajėgumai, sąveikios sistemos ir administracijų bendradarbiavimas turi būti stiprinami ir bus stiprinami iki įstojimo.
Kalbant apie biudžeto tvarką, politikos peržiūros dokumentuose pabrėžiama, kad į ES biudžetą gali būti įtrauktos naujos valstybės narės, kartu toliau finansuojant esamus Europos Sąjungos prioritetus. Pagal pasiūlymą dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos kandidatės iki įstojimo būtų finansuojamos pagal priemonę „Globali Europa“; stojimo metu tai taptų naujosios valstybės narės nacionalinės ir regioninės partnerystės planais, papildomai finansuojant sanglaudą, žemės ūkį, vidaus reikalus ir INTERREG programas. Ukrainai, atsižvelgiant į jos žemės ūkio sektoriaus mastą, struktūrą ir labai didelį našumą, tikslinėmis priemonėmis turėtų būti gerokai apribota finansinė parama jautriems žemės ūkio produktams ir jų patekimas į rinką, kartu padedant Ukrainai vėl patekti į savo tradicines trečiųjų šalių eksporto rinkas.
Platesnės Europos Sąjungos valdymo stiprinimas
Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis ES turi pritaikyti savo valdymą, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir veiksmingiau. Išnaudodama visas Sutartyse numatytas galimybes, Europos Sąjunga gali sustiprinti savo gebėjimą veikti, pasiruošti priimti būsimas nares ir geriau pasirengti ateičiai.
Šiuo tikslu Europos Komisija toliau propaguos nuostatų dėl pereigos (angl. passerelle clauses) taikymą siekiant pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tokiose svarbiose srityse kaip sankcijos, mokestinis sukčiavimas ir fiskalinės priemonės energetikos politikoje. Be to, Europos Komisija peržiūrės dar nepriimtus pasiūlymus, kad nustatytų, kuriose srityse tvirtesnis bendradarbiavimas galėtų padėti įveikti nuolatinį blokavimą. Plėtros srityje Europos Komisija siūlo derybų skyrių grupių atidarymui ir kitiems tarpiniams sprendimams stojimo derybose taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma, kad procesas taptų dinamiškesnis.
Europos Komisija taip pat siūlo kartu su Europos Parlamentu ir ES Taryba išnagrinėti galimybę veiksmingiau taikyti 7 straipsnyje nustatytas procedūras, įskaitant galimus terminus. Metinės plėtros ir teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ir toliau bus pagrindinės stebėsenos priemonės, o pastarosios bus taikomos ir kitoms šalims kandidatėms, kai jos bus pasirengusios.
Laipsniška šalių kandidačių integracija į ES
Glaudesnė integracija turėtų duoti apčiuopiamos naudos tiek ES, tiek šalių kandidačių piliečiams ir įmonėms. Europos Komisija apžvelgs esamas laipsniškos integracijos priemones ir nustatys galimybes stiprinti integraciją tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, skaitmenizacija ir gynyba. Ji papildys ir sustiprins stojimo procesą, stiprins administracinius gebėjimus ir tarpusavio pasitikėjimą, tačiau išliks sąlyginė ir atšaukiama. Europos Komisija pradės kasmetinius dialogus su plėtros partnerėmis, kad būtų galima stebėti pažangą, nustatyti galimybes ir šalinti laipsniškos integracijos spragas.
Sektorių ir institucinės apsaugos priemonės
Kaip paskelbta 2025 m. komunikate dėl ES plėtros politikos, būsimose stojimo sutartyse turėtų būti numatytos griežtesnės apsaugos priemonės, kurios užkirstų kelią stojimo derybose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymui. Europos Komisija siūlo bendrą šių apsaugos priemonių sistemą. Būsimos stojimo sutartys sustiprintų esamas sektorines apsaugos priemones ir nustatytų naują institucinę apsaugos priemonę. Visų pirma, laikotarpis, per kurį apsaugos priemonės gali būti aktyvuojamos tokiose srityse kaip ekonomika, vidaus rinka, teisingumas ir vidaus reikalai, po įstojimo būtų gerokai pratęstas. Speciali institucinė apsaugos priemonė padėtų kovoti su šiurkščiais ES sutarties 2 straipsnio vertybių ir lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimais. Sunkiausiais atvejais priemonės galėtų apimti balsavimo ES Taryboje teisių sustabdymą. Prireikus taip pat galėtų būti taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, be kita ko, susijusios su laisvu darbuotojų ir paslaugų judėjimu, žemės ūkiu, jautriais produktais, finansavimu ir dalyvavimu bendrose sistemose. Ribotą laikotarpį nauja valstybė narė taip pat galėtų įsipareigoti neblokuoti būsimų plėtros etapų dėl dvišalių ginčų.
Tolesni veiksmai
Europos Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamentą paspartinti diskusijas ir institucinį pasirengimą bei politikos priemones.
2026 m. plėtros dokumentų rinkinyje Europos Komisija pateiks Juodkalnijai, Albanijai, Moldovai ir Ukrainai skirtas orientacines veiksmų gaires, jei jos išlaikys reformų tempą. Jame taip pat bus pateiktas nuoseklus laipsniškos integracijos metodas, įskaitant strateginių sričių nustatymą.
Europos Komisija taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir šalimis kandidatėmis, kad stojimo derybos būtų suderintos su Europos Sąjungos vidaus pasirengimu.
Daugiau informacijos
Visas pranešimas spaudai
Klausimai ir atsakymai
Komunikatas „Pasirengimas Europos Sąjungos plėtrai“
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl pasirengimo plėtrai politikos peržiūrų
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
