Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybės sprendimai kelia vis daugiau nerimo smulkiems ir šeimos ūkiams. Rugpjūčio 18 d. vykęs Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdis atskleidė, kad Lietuvoje prioritetas teikiamas grūdininkystei, o gyvulininkystės sektorius yra ignoruojamas, kartais perdėtas dėmesys skiriamas pienininkystei, o smulkių ir labai smulkių ūkių norima atsikratyti prisidengiant kova su „sofos“ ūkininkais.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė teigia, kad ŽŪM siūlymai nesutampa su žemdirbiams duotais pažadais. Jos nuomone, ypatingai liūdna, kad dedamos pastangos naikinti smulkius ir vidutinius ūkius, kurie šiais laikais yra itin svarbūs, o ministerijos uždavinys turėtų būti jų išlikimo ir stiprinimo skatinimas. Posėdyje nerado palaikymo smulkesniems žemdirbiams ar gyvulininkystę bei mišrius ūkius plėtojantiems ūkininkams.
18 tūkst. mažesnių ūkių – didesnė kontrolė
Rugpjūčio 18 d. ŽŪM siūlė keisti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus, mažinant tiesioginių išmokų ribą iki 1 000 eurų, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių ūkio subjektų – 18 064 ūkius. Siūlomam pakeitimui pritarus, ūkiams, gaunantiems daugiau kaip 1 000 eurų tiesioginių išmokų, atsirastų papildomi įsipareigojimai ir reikalavimai, o tai neišvengiamai padidintų administracinę naštą, nors ministras vienu iš prioritetų įvardijo administracinės naštos mažinimą.
Liūdina, kad smulkūs ūkiai viešoje diskusijoje dažnai suplakami su „sofos“ ūkininkais, tačiau smulkus ūkininkas ir „sofos“ ūkininkas nėra tas pats. Nesvarbu, kokio dydžio ūkis ar kokią žemės ūkio veiklą jis vykdo – jeigu ūkyje auginama produkcija, prižiūrimi plotai ir užtikrinama agrarinė bei aplinkosauginė būklė, toks ūkis turi teisę į tiesiogines išmokas ir paramą.
Ūkiui iki 10 ha dydžio neturėtų būti daroma prielaida, kad tai „sofos“ ūkininkas. Priešingai – būtent dalis mažų ūkių dažnai dirba daug, intensyviai ir realiai gamina produkciją. Susidaro įspūdis, kad vietoje tikrųjų „sofos“ ūkininkų identifikavimo norima papildomais reikalavimais apsunkinti tuos, kurie dirba, bet deklaruoja nedidelius plotus. Kyla rizika, kad smulkūs dirbantys ūkiai bus formaliai paversti „neaktyviais“, neteks išmokų ir bus stumiami iš žemės ūkio veiklos.
Ūkių perėmimui – išskirtinis pienininkystės prioritetas
Klausimų kyla ir dėl naujos ŽŪM pateiktos Strateginio plano intervencinės priemonės „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Projekto pagrindu už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, tačiau tokio pat sektoriaus prioriteto mėsinei galvijininkystei, avininkystei, daržininkystei, sodininkystei ar uogininkystei nėra.
Pagal šią priemonę didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik pienininkystės ūkiams. Lietuvai aktualu skatinti daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkių kūrimąsi ir plėtrą, nes šios produkcijos šalyje nepakanka. Viešajame sektoriuje ir vaikų mityboje šios produkcijos labai trūksta, vaikams duodami vaisiai – importuojami. Todėl į atrankos kriterijų sąrašą siūlyta įtraukti ir šiuos ūkius, tačiau į tai neatsižvelgta.
Šios priemonės pagrindinis tikslas – pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones žemės ūkyje ir kaime, spręsti kartų kaitos kaime problemą. Todėl ši priemonė turėtų būti orientuota į visai naujų jaunų žmonių pritraukimą, o ne į esamus ūkininkus. Jei parama bus skiriama jau esamiems jauniems ūkininkams, ji netenka prasmės – nebus sukuriama naujų ūkininkų ir naujų ūkių. Skaičiuojama, kad paramos gali užtekti 30-čiai ūkių. Vadinasi, paramą skiriant naujiems jauniems žmonėms, būtų galima į kaimą pritraukti 30 naujų žmonių ir jų šeimų. Jei parama bus skiriama jau esamiems ūkiams, nesvarbu, ar jie pasinaudojo parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, nieko naujo nesukuriame ir jaunų žmonių kaime nebus daugiau. Vertinama, kad ši priemonė situacijos žemės ūkyje ir Lietuvos kaime nepakeis, o paskirta parama jokios papildomos vertės nesukurs. Parama pirmiausia turi būti skiriama jauniems, žemės ūkio srities išsilavinimą turintiems žmonėms, kurie neturi savo ūkių, nėra gavę jokių paramų, tačiau nori ir yra pasiruošę, turi motyvacijos užsiimti žemės ūkio veikla. Tokiu būdu bent dalinai išspręstume kartų kaitos problemą kaime.
Ministras prabilo ir apie privalomą pajamų deklaravimą
Posėdžio metu ministras prakalbo ir apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Toks siūlymas reikštų, kad deklaravimo pareiga būtų išplėsta patiems smulkiausiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš nustatant naują prievolę visiems be išimties, pirmiausia būtina įvertinti, kokią realią naudą ji duotų ir kokią papildomą administracinę naštą sukurtų mažiausiems ūkiams ir valstybės tarnautojams.
Beveik 20 mln. eurų – tik pasirinktiems sektoriams
Posėdyje pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios finansinės paramos paskirstymo kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų schema.
Pagal pristatytą siūlymą apie 16,6 mln. eurų paramos būtų skiriama už plotą (išmokos suma 9,77 Eur/ha iki 300 ha imtinai), o 3 mln. eurų – paramai už pienines karves (išmokos suma 18,34 Eur/SG iki 300 pieninių karvių imtinai). Ministerija nurodė kompensuojamos žemės ūkio produkcijos rūšis, tačiau pastebėjo, kad pievos, skirtos prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai, neįtrauktos į kompensuojamas kultūras. Tokia paramos paskirstymo schema sukėlė ūkininkams daug klausimų. Pirmiausia, kodėl pienininkystės ūkiams nuspręsta mokėti ir už plotą, ir už gyvulį, o deklaruojantiems pievas kompensacijos greičiausiai nebus mokamos? Juk be pienininkystės yra mėsinė galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, žirgininkystė. Šiems ūkiams taip pat sudėtingi metai – pabrango gamybos priemonės, ne tik trąšos ar kuras, bet ir pašarų ruošimo priemonės, kurių gamybai naudojami naftos produktai. Tuo tarpu produkcijos supirkimo kainos ženkliai nukrito. Kuro sąnaudos gyvulininkystės ūkiuose tikrai nemažės nei augalininkystės ūkiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, jog 1 ha pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai, skirta 125 l gazolių, tuo tarpu grūdinių, ankštinių ir kitų augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, 1 ha – 102 l gazolių.
Jei ministerija nusprendė skirti paramą kompensacijoms išmokėti, ją turi gauti visi pasėlius deklaruojantys ir žemės ūkio produkciją gaminantys ūkiai – tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės. Šiais metais visus ūkius nepalankūs geopolitiniai, klimatiniai ar kiti reiškiniai palietė vienodai, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. Nustatant šių kompensacijų mokėjimo schemą būtų neteisinga proteguoti vieną ar kitą veiklos sektorių. Todėl siūloma paramos paskirstymo schema neturėtų būti galutinė ir taikoma, parama mokama skubotai. Schema turi būti nustatyta bendradarbiaujant su visais socialiniais partneriais ir kiek tai įmanoma optimali visiems žemdirbiams. Niekas neturi likti už paramos ribų.
„Čia jau ne pavieniai sprendimai“
Naujos ministerijos vadovybės veiklos prioritetai buvo aiškūs ir palankiai priimti visų žemdirbių. Tačiau realiai pradėjus darbą pasidarė aišku, kad prioritetai (pirmasis – ūkininkų pajamų augimas, antrasis – lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, trečiasis – sklandesnis ūkininkavimas ir administracinės naštos mažinimas) greičiausiai orientuoti ne į visus žemdirbius vienodai. Nėra strategijos ar ilgalaikio matymo, tik trumpojo laikotarpio skuboti veiksmai, nesprendžiant sektoriaus problemų iš esmės, kurie netolimoje ateityje greičiausiai sukels nepageidaujamus ir nepalankius padarinius Lietuvos kaimui. Gyvename sudėtingais laikais ir kiekvienas šiandien žemės ūkio sektoriuje dirbantis ar norintis dirbti turi būti vertinamas, skatinamas. Ne tik geopolitinių įvykių, bet ir klimato kaitos kontekste būtina skatinti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ūkių veiklą ir plėtrą. Intensyviau remiami turėtų būti ne tik stambieji, bet ir smulkieji žemdirbiai. Siekiant pasigaminti pakankamą maisto kiekį – šiandien vienodai reikalingi visi. O siekiant didinti sektoriaus atsparumą bet kokioms grėsmėms – didelę svarbą įgija mišrūs ūkiai, kurie šiandien šalyje visai užmiršti. Taigi, sveikintini ministerijos siekiai užtikrinti ūkininkų pajamų augimą ir sklandesnį ūkininkavimą, bet turi būti sudarytos vienodos sąlygos gauti paramą ir išlikti visiems sektorių ūkininkams, o ne tik vieno ar kito, kitus sektorius, tokius kaip gyvulininkystė – visai ignoruojant.
