Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha rugsėjo 1 dieną paragino Europą parengti „ryžtingą strategiją“ Rusijos grėsmėms atremti. Jis tai pareiškė Vokietijai oficialiai priskyrus Rusijai rugpjūčio 4 dieną mėgintą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste šalies rytuose.
Sybiha įspėjo dėl 2027 metų rinkimų
Pasak A. Sybihos, sabotažas, dezinformacija, kišimasis į rinkimus, šnipinėjimas ir išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą bei pramonės objektus nėra pavieniai incidentai.
„Tai nėra pavieniai incidentai, o Rusijos sąmoningos ir tikslingos strategijos dalys“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Jis išreiškė solidarumą su Vokietija ir paragino į įtariamas Rusijos operacijas atsakyti griežtai, taip pat įvesti papildomų sankcijų. Ministro teigimu, nebaudžiamumas tik didintų „agresoriaus apetitą“.
A. Sybiha pabrėžė, kad bendra Europos strategija ypač reikalinga prieš 2027 metus, kai keliose žemyno valstybėse vyks rinkimai. Ukraina, anot jo, yra pasirengusi dalytis savo patirtimi ir prisidėti prie euroatlantinio saugumo stiprinimo.
„Realybė tokia, kad Rusija laiko save kariaujančia su Europa. Net jei pati Europa nelaiko savęs kariaujančia su Rusija“, – sakė ministras.
Tolesnę paramą Ukrainai ir didesnį spaudimą Maskvai jis įvardijo kaip geriausią atsaką į incidentą Leipcigo/Halės oro uoste bei kitas įtariamas Rusijos hibridines operacijas Europoje.
Berlynas sprogmenų prikrautą droną susiejo su Rusija
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai priskyrė Rusijai rugpjūčio 4-ąją mėgintą surengti išpuolį. Iki tol Berlynas maždaug tris savaites viešai neįvardijo, kuri valstybė galėjo būti atsakinga.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad policijos, žvalgybos tarnybų ir Europos partnerių surinkti duomenys aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą.
Sprogmenų prikrautas dronas buvo rastas saugomoje oro uosto krovinių zonoje prie Ukrainos lėktuvų gamintojos „Antonov“ orlaivio ir neutralizuotas. Tokie krovininiai lėktuvai naudojami ir karinei įrangai gabenti.
Vokietijos pareigūnų teigimu, drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius atitiko priemones, žinomas iš ankstesnių Rusijos hibridinių operacijų ir karo prieš Ukrainą.
Dronas gabeno apie 600 gramų sprogmenų, tačiau detonatorius nesuveikė. Rugpjūčio 14 dieną oro uosto pakraštyje taip pat buvo aptiktas dar vienas dronas ir karinio sprogmens heksogeno pėdsakų.
Vokietija uždarys konsulatą, o Maskva žada atsaką
Dėl incidento Vokietija išsikvietė Rusijos ambasadorių ir nurodė rugsėjo 18 dieną uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, šalies vakaruose. Berlynas taip pat nutrauks sutartį, pagal kurią Vokietijos sostinėje veikia Rusų namais vadinamas Rusijos kultūros centras.
Vokietijos vyriausybė paskelbė sieksianti papildomų sankcijų, griežtesnės Rusijos piliečių atvykimo kontrolės ir didesnio spaudimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui, naudojamam tarptautiniams ribojimams apeiti.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus atmetė. Ji pavadino juos išgalvotu pretekstu, pareiškė, kad Vokietija nepateikė įtikinamų įrodymų, ir pažadėjo Maskvos atsaką į planuojamą konsulato bei kultūros centro uždarymą.
