Rugpjūčio 7-osios naktį Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliui Jekaterinburge – ketvirtame pagal dydį Rusijos mieste, esančiame Urale, daugiau nei 2 000 kilometrų nuo Ukrainos. Pastate kilo gaisras, iš jo evakuota 800 žmonių.
Į sandėlio stogą pataikė trys dronai
Sverdlovsko srities, kurios centras yra Jekaterinburgas, gubernatorius Denisas Pasleras pareiškė, kad į sandėlio stogą pataikė trys dronai. Naktį srityje buvo paskelbtas pavojus dėl dronų.
Kremliaus atstovas Uralo federalinėje apygardoje Artiomas Žoga sakė, kad iš sandėlio evakuoti 800 žmonių ir kad niekas nenukentėjo. Jekaterinburgo oro uoste laikinai apriboti skrydžiai, tačiau iki ryto jie buvo atnaujinti.
Pati bendrovė tvirtino, kad dauguma prekių nebuvo apgadintos – kitaip nei keliolikoje kitų „Wildberries“ sandėlių, kuriems pastarosiomis savaitėmis smogė Ukraina ir kurie sudegė. Po smūgio bendrovė laikinai apribojo naujų siuntų priėmimą Jekaterinburge ir nukreipė siuntinius į kitus logistikos objektus.
Jekaterinburgas – vienas toliausių Ukrainos dronų pasiektų taikinių. Ukraina šiemet reguliariai smogia objektams tolimajame Uralo regione ir buvo smogusi Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Vakarų Sibire už beveik 2 500 kilometrų nuo sienos.
Per tris savaites atakuota apie 20 bendrovės logistikos centrų
Smūgių serija „Wildberries“ – bendrovei, dažnai vadinamai rusiškuoju „Amazon“, – prasidėjo liepos 18 dieną. Per maždaug tris savaites iki rugpjūčio pradžios atakuota apie 20 jos logistikos centrų įvairiuose Rusijos regionuose ir okupuotame Kryme.
Volodymyras Zelenskis yra nurodęs, kad taikiniai – logistikos centrai, per kuriuos Rusijos kariuomenė aprūpinama dronų komponentais, navigacijos įranga ir kita karine technika. „Wildberries“ svetainėje prekiaujama dvejopo naudojimo prekėmis – neperšaunamosiomis liemenėmis, šalmais, radijo ryšio priemonėmis ir elektronika, kai kurios jų reklamuojamos kaip „išbandytos SVO“ (taip Rusijoje eufemistiškai vadinamas karas Ukrainoje).
Kartu bendrovei tenka beveik pusė Rusijos internetinės mažmeninės prekybos rinkos, todėl smūgiai jos sandėliams tiesiogiai paliečia Rusijos vartotojus. Būtent to Kyjivas ir siekia – šiais išpuoliais bandoma išjudinti Rusijos visuomenę ir išgąsdinti Kremlių.
Nuostoliai vertinami 2,2 mlrd. dolerių, o bendrovė remiasi force majeure
Analitikų bendrovė „Data Insight“ dar liepos pabaigoje prekių nuostolius dėl atakų vertino apie 170 mlrd. rublių (apie 2,2 mlrd. JAV dolerių). Iki rugpjūčio 3 dienos iš rikiuotės buvo išmušta apie 27 proc. „Wildberries“ sandėlių pajėgumų.
Bendrovės vadovė Tatjana Kim rėmėsi force majeure sąlyga ir pareiškė, kad tokie nuostoliai pagal įstatymą nekompensuojami. Liepos 7 dieną bendrovė pakeitė naudojimosi sąlygas, iš savo atsakomybės pašalindama žalą dėl dronų atakų.
Zelenskis skelbia apie dešimties šalių priešraketinę programą
Ukrainos dronų pažanga sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir paskatino sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su devyniomis šalimis. Rugpjūčio 3 dieną susitikime su Ukrainos ambasadoriais V. Zelenskis sakė, kad deramasi dar dėl 15 tokių sutarčių. Naujausi „Drone Deal“ formato susitarimai pasirašyti su Danija, Nyderlandais ir Estija – jie sudaromi 10 metų ir apima ilgalaikį Ukrainos dronų gamybos finansavimą bei patirties mainus.
Ketvirtadienio, rugpjūčio 6-osios, vakarą V. Zelenskis pareiškė, kad jau vykdoma ir bendra Europos antibalistinės gynybos programa, kurioje dalyvauja dešimt šalių. „Ukraina geba pati gaminti savo (antibalistines) raketas ir paleidimo įrenginius, o mūsų partneriai suteiks reikiamus komponentus ir svarbiausius elementus – radiolokatorius, jutiklius ir viską, ko dar reikia“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Anot jo, „mūsų pačių antibalistinė programa – tikrai didelio masto – bus labai naudinga visiems Europoje“.
Kalbama apie 2026 metų liepą Paryžiuje pristatytą FREYJA projektą. Prie Europos antibalistinės koalicijos prisijungė Ukraina, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Norvegija, Danija, Švedija, Nyderlandai ir Ispanija, taip pat dalyvauja NATO ir ES atstovai. FREYJA perimtuvas remiasi modernizuota sovietine S-300 raketa su vokiškos gynybos bendrovės „Diehl Defense“ infraraudonųjų spindulių galvute, o Kyjivo bendrovė „Fire Point“ savo FP-7 balistinę raketą pertvarko į priešraketinę. V. Zelenskis tikisi, kad sistema veiks per 12 mėnesių, o rezultatų laukiama 2026–2027 metais.
Skubą lemia amerikietiškų raketų perėmėjų „Patriot“ trūkumas Ukrainoje, dėl kurio Rusijos balistinės raketos pasiekia civilių gyvenamuosius rajonus, ir Europos nerimas dėl Maskvos ambicijų žemyne už Ukrainos ribų. Ukraina kartu kuria ir savas balistines raketas smūgiams į Rusiją. „Bandymų rezultatai parodė didelį potencialą. Turime tai paversti tikru ginklu“, – pareiškė V. Zelenskis.
