2026 m. rugsėjo 16 d. pranešimas žiniasklaidai.
Valstybės kontrolės auditas atskleidė reikšmingų spragų gynybos pirkimų valdyme. Nustatyta, kad beveik pusė pagal įstatymo išimtis vykdytų ginkluotės pirkimų nėra stebimi, o kitų pirkimų efektyvumas nevertinamas atskirai. 2023–2025 m. neskelbiamų derybų būdu sudaryta 46 proc. viešųjų ginkluotės pirkimų sutarčių, kurios sudarė 77 proc. jų vertės. Auditas taip pat konstatavo nepakankamai atliekamus rinkos tyrimus ir kitus vidaus kontrolės trūkumus.
Problemų pastebėta ir valdant didžiuosius ginkluotės projektus: ne visais atvejais iš anksto nustatoma visa projekto vertė, apimanti ne tik ginkluotę, bet ir infrastruktūrą, eksploataciją bei kitus gyvavimo ciklo kaštus, todėl sprendimų priėmėjams sunku suvokti valstybės įsipareigojimų kainą.
„Kai gynybai skiriame vis daugiau valstybės lėšų ir kartu siekiame pirkimus vykdyti greičiau, kontrolės kartelė turi kilti, o ne leistis. JAV ir Ukrainos patirtis rodo, kad didėjant gynybos išlaidoms, pirkimų skubai ir nekonkurencinių procedūrų naudojimui korupcijos bei sukčiavimo rizika neišnyksta – priešingai, jai reikia stipresnių kontrolės mechanizmų. Todėl pirkimų spartinimas neturėtų reikšti kontrolės silpninimo“, – teigia Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.
Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės audito rezultatus ir iškėlęs papildomų klausimų dėl gynybos pirkimų organizavimo, didžiųjų projektų valdymo, kainų pagrįstumo, tiekėjų pasirinkimo ir atsakomybės, tolesnius klausymus planuoja tęsti uždaruose posėdžiuose. Įvertinęs papildomai gautą informaciją, komitetas pateiks savo išvadas ir rekomendacijas dėl gynybos pirkimų kontrolės ir valdymo stiprinimo.
