Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2026 m. gegužės mėn. atliko anoniminę apklausą, kurios metu darbdaviai galėjo įvertinti, ar jų smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus. Apklausą, kurioje dalyvavo beveik 300 darbdavių iš įvairių sektorių, aktyviausiai atliko Vilniaus ir Kauno apskričių atstovai.
Nors apklausos rezultatai parodė, kad darbdaviai skiria dėmesio prevencijai, dalis jų dar nėra įvykdę daugiau nei prieš trejus metus nustatytų būtinų pareigų. Siekdama atkreipti dėmesį į pareigą kurti darbo aplinką be smurto, VDI parengė atmintinę darbdaviams su pagrindinėmis pareigomis ir prevencijos priemonėmis.
„Apklausos rezultatai rodo, kad smurto ir priekabiavimo prevencija darbdaviams nėra nauja tema, tačiau ne visose organizacijose teisės aktų reikalavimai jau įgyvendinti visa apimtimi. Prevencija neturėtų apsiriboti dokumentų parengimu – darbuotojai turi aiškiai žinoti, koks elgesys organizacijoje laikomas nepriimtinu, kur kreiptis ir kaip bus reaguojama į jų pranešimus“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.
Prevencijos priemonės privalomos visiems darbdaviams
Darbdavys privalo užtikrinti sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių ar įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jų garbę, orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą, siekiama juos įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį.
Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį, gali turėti žalingų pasekmių darbuotojo psichikos sveikatai ir gerovei, nepriklausomai nuo jo reakcijos. Šios prevencijos priemonės privalomos kiekvienam darbdaviui, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.
Draudimas galioja ne tik įprastoje darbo vietoje
Smurtas ir priekabiavimas draudžiami darbo vietose, viešose ir privačiose erdvėse, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal sutartį. Draudimas taip pat taikomas pertraukų metu, su darbu susijusio bendravimo metu (įskaitant elektronines technologijas), pakeliui į darbą ar iš jo, su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu, taip pat darbdavio suteiktame būste.
Ką privalo padaryti darbdavys?
Būtinas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemones reglamentuoja Darbo kodekso 30 straipsnis ir Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas. Kiekvienas darbdavys privalo:
- Aiškiai deklaruoti smurto ir priekabavimo draudimą įvairiais būdais (vidiniuose aktuose, informaciniuose stenduose, lankstinukuose, intranete ir pan.).
- Nustatyti tinkamo elgesio arba etikos taisykles, apibrėžiančias organizacijos bendravimo standartus.
- Paskirti atsakingą asmenį, į kurį darbuotojai galėtų kreiptis kilus smurto ar priekabiavimo apraiškoms.
- Nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką, terminus ir būdus.
- Užtikrinti operatyvų ir objektyvų kiekvieno pranešimo išnagrinėjimą.
- Suteikti teisinę pagalbą ir emocinę paramą nukentėjusiems asmenims.
- Organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabavimo pavojus, prevencijos priemones bei darbuotojų teises ir pareigas.
„Atsakingas asmuo turėtų turėti darbuotojų pasitikėjimą, gebėti juos konsultuoti kilus konfliktui, išklausyti nuogąstavimus ir organizuoti su smurto bei priekabavimo prevencija susijusią vidinę komunikaciją, – pažymi L. Mironovienė. – Ne mažiau svarbu, kad kiekvienas pranešimas būtų vertinamas rimtai, operatyviai ir objektyviai, o nukentėjusiam darbuotojui būtų suteikta reali pagalba.
Mokymai privalomi visose organizacijose
Darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabavimo pavojus, prevencijos priemones, teises ir pareigas yra privalomi visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Mokymai turi būti organizuojami ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Naujai priimtiems darbuotojams su mokymų medžiaga turi būti sudarytos sąlygos susipažinti per mėnesį nuo priėmimo. VDI pabrėžia, kad vien politikos patvirtinimas ir supažindinimas su ja nelaikomas mokymais.
Daugiau kaip 50 darbuotojų turinčioms organizacijoms – papildoma pareiga
Organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti smurto ir priekabavimo prevencijos politiką, kurioje nustatyta:
- Smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai ir galimos formos.
- Supažindinimo su prevencijos priemonėmis tvarka.
- Pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarka.
- Apsaugos priemonės ir pagalba pranešusiems bei nukentėjusiems asmenims.
- Darbuotojų elgesio arba darbo etikos taisyklės.
Visi darbuotojai turi būti supažindinti su organizacijoje patvirtintais vidaus teisės aktais, susijusiais su smurto ir priekabavimo prevencija.
Apie problemas gali įspėti ir netiesioginiai signalai
Dažni darbuotojų nedarbingumo atvejai, didelė darbuotojų kaita, nusiskundimai ir nepasitenkinimas gali signalizuoti apie psichologinio klimato problemas organizacijoje, tokias kaip psichologinis smurtas, emocinė įtampa ar stresas. Šie požymiai taip pat gali rodyti darbo organizavimo trūkumus, per didelį krūvį, neadekvatų atlygį, netinkamą vadovavimą ar komunikacijos stoką.
„Darbdaviams svarbu nelaukti, kol problema taps akivaizdi ar bus gautas konkretus darbuotojo skundas. Darbuotojų kaita, dažni nedarbingumo atvejai ar augantis nepasitenkinimas gali įspėti, kad organizacijoje būtina įvertinti psichologinį klimatą, darbo organizavimą ir taikomų prevencijos priemonių veiksmingumą“, – atkreipia dėmesį L. Mironovienė.
Būtina vertinti psichosocialinę riziką
Tiesiogiai su smurto ir priekabavimo prevencija susijusi darbdavio pareiga organizuoti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimą. Psichosocialinis veiksnys yra bet koks veiksnys, sukeliantis psichinį stresą dėl darbo sąlygų, reikalavimų, organizavimo, turinio ar tarpusavio santykių. Vertinimo metu tiriamos darbo sąlygos, reikalavimai, organizavimas, turinys, tarpusavio santykiai, santykiai su darbdaviu ir trečiaisiais asmenimis, įskaitant smurtą, palaikymą ir konfliktus.
Profesinės rizikos vertinimo tikslas – nustatyti, įvertinti ir pašalinti esamą ar galimą riziką, arba ją sumažinti taikant apsaugos priemones. Darbdavys privalo kontroliuoti prevencijos priemonių įgyvendinimą ir veiksmingumą, jas peržiūrėti ar atnaujinti, jei jos pasirodo neveiksmingos.
Atmintines darbuotojui ir darbdaviui dėl psichologinio smurto galima rasti čia.
VDI informacija
