Viešojo sektoriaus institucijos pastebi naują tendenciją: sparčiai daugėja dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotų skundų, prašymų ir kitų kreipimųsi. Nors šie tekstai atrodo tvarkingi ir argumentuoti, jie tampa iššūkiu institucijoms, kurios privalo į kiekvieną atsakyti. Specialistai pabrėžia, kad DI nėra problema, o padeda žmonėms lengviau pasinaudoti savo teise kreiptis į valstybės institucijas, tačiau kartu paaštrina senas viešojo administravimo problemas.
Advokatas Mindaugas Civilka, TEGOS Technologijų industrijos grupės vadovas, teigia, kad tai, jog tekstą parengė DI, nereiškia, kad jis netinkamas. Viešojo administravimo įstatymas nereikalauja, kad kreipimasis būtų parašytas asmeniškai. „Šiuo požiūriu dirbtinis intelektas yra toks pat įrankis kaip teksto redaktorius ar advokatas. Vien tai, kad dokumentą parengė algoritmas, nesuteikia institucijai teisės jo ignoruoti“, – sako M. Civilka.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras bei asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas pastebi, kad istorijoje tai ne pirmas technologinis pokytis, palengvinęs piliečių galimybes kreiptis į institucijas. „Kai žmonės tapo raštingi, skundų padaugėjo. Kompiuteriai jų rengimą dar labiau palengvino. Elektroninis paštas sukėlė dar vieną šuolį, nes nebereikėjo net pašto ženklo. DI – tiesiog dar vienas technologinis etapas. Vargu ar jis bus paskutinis“, – sako V. Šilinskas. Jis priduria, kad technologijos tik didina žmonių galimybes kreiptis į valstybės institucijas.
Pasak V. Šilinsko, DI kompensuoja sunkumus, su kuriais dalis žmonių susiduria suprasdami sudėtingus tekstus ar formuluodami argumentuotus prašymus, taip leidžiant daugiau piliečių pasinaudoti savo teise kreiptis į institucijas. Tačiau būtent dėl to institucijos sulaukia gerokai daugiau kreipimųsi.
M. Civilkos teigimu, problema atsiranda, kai DI leidžia per kelias minutes sugeneruoti dešimtis ar šimtus iš esmės tapačių skundų. „Praktikoje matome atvejų, kai žmonės siunčia daugybę beveik identiškų kreipimųsi, remiasi neegzistuojančiais teisės aktų straipsniais ar išgalvota teismų praktika, o kartais apskritai kreipiasi ne dėl pažeistos teisės, o kaip protesto formos. Tokie dokumentai reikalauja daug laiko, nors realios naudos nesukuria“, – teigia jis. Ekspertas taip pat įvardija „DI haliucinacijas“ – kai algoritmas išgalvoja informaciją, kurios žmogus nepatikrina prieš siųsdamas kreipimąsi, – kaip vieną didžiausių problemų.
V. Šilinsko nuomone, didžiausias viešojo sektoriaus iššūkis yra ne DI, o institucijų darbo vertinimo sistema, kuri dažnai vertina atsakymo išsiuntimo terminą, o ne problemos sprendimą. M. Civilka atkreipia dėmesį, kad galiojanti tvarka institucijoms nepalieka pasirinkimo – net nepagrįsti kreipimaisi turi būti nagrinėjami, o tai gali užimti laiką, skirtą tiems, kuriems pagalbos iš tiesų reikia.
Abu ekspertai sutinka, kad DI riboti nereikėtų. V. Šilinskas siūlo valstybės institucijoms pačioms naudoti DI, ypač klientų aptarnavime, kur jis gali padėti greičiau parengti atsakymus, kuriuos vėliau peržiūrėtų specialistas. M. Civilka mano, kad reikės keisti ir pačias procedūras: aiškiau apibrėžti kreipimųsi formas, naudoti struktūruotus elektroninius šablonus, sudaryti galimybę jungti tapačius skundus ir numatyti pasekmes piktnaudžiavimo atvejais.
M. Civilka primena, kad galutinė atsakomybė už DI sugeneruotą tekstą tenka pačiam žmogui. „Parašas po DI sugeneruotu tekstu galioja lygiai taip pat, kaip ir po bet kuriuo kitu dokumentu. Algoritmas neprisiima atsakomybės už jo turinį – ją prisiima pats pasirašantis asmuo“, – pabrėžia jis. Todėl prieš siunčiant kreipimąsi patariama įsitikinti visų jame nurodytų faktų ir teisės aktų teisingumu bei tinkamumu.
Ekspertų teigimu, DI greičiausiai tik didins gyventojų galimybes kreiptis į valstybės institucijas. Svarbiausia yra ne riboti technologijas, o prisitaikyti prie jų taip, kad jos padėtų ir žmonėms, ir institucijoms.
