Vilniaus regiono savivaldybėse atliekų rūšiavimo lygis yra nepakankamas: rūšiuojamuoju būdu surenkama mažiau nei 40 proc. atliekų, nors nustatytas tikslas siekia ne mažiau kaip 70 proc., rugpjūčio 12 d. Seimo Audito komitete pareiškė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.
Viceministrės teigimu, Vilniaus regiono atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir plėtoti 2014–2020 m. skirta daugiau kaip 26 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, tačiau Aplinkos ministerijos vertinimu, įrengta sistema planuotų rezultatų neužtikrina.
Svarbiausias regiono įrenginys – Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla – pradėjo veikti 2016 m. Neeiliniame komiteto posėdyje nagrinėtas Vyriausybės patvirtinto 2014–2020 m. Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimas, ypač Vilniaus regiono sistemos valdymas ir efektyvumas.
Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė teigė, kad tik Alytaus regionas atitinka rūšiavimo tikslus. Kituose regionuose išrūšiuojama 50–60 proc. atliekų, o Vilniaus regionas yra paskutinis.
G. Ričkutė paragino aktyviau įsitraukti ne tik Vilniaus miestą, bet ir Elektrėnų bei Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonų savivaldybes. Anot jos, reikia didinti atskirai surenkamų atliekų kiekį ir geriau informuoti gyventojus apie tinkamą rūšiavimą.
Ministerija žada naujojo laikotarpio ES investicijas orientuoti į atliekų perdirbimą, atskirai surenkamų srautų didinimą ir atskirą maisto atliekų tvarkymą.
Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras (VAATC) liepos 10 d. nutraukė MBA įrenginių eksploatavimo sutartį su bendrove „Energesman“, motyvuodamas jos sunkumais vykdant įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas liepos 20 d. netenkino bendrovės prašymo laikinai sustabdyti šį sprendimą, o rugpjūčio 9 d. VAATC oficialiai susigrąžino gamyklą.
„Energesman“ rugpjūčio 10–12 d. pranešė pateikusi du ieškinius Vilniaus apygardos teismui, kuriais skundžia, bendrovės teigimu, neteisėtą gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimą.
