Jau daugiau nei 35 metus švietimas Vilniuje yra nuolatinių eksperimentų objektas, kurie kelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir neretai primena „švietimo sadizmą“. Nuolat atsiranda naujų „švietimo gelbėtojų“ ir „ekspertų“, inicijuojančių reformas, neįvertinant ankstesnių pertvarkų rezultatų ir siekiamų tikslų.
2019 m. gegužę, Remigijui Šimašiui laimėjus mero rinkimus, Laisvės partijos atstovai pradėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pertvarką. Šis procesas, vadintas „beprecedente Lietuvoje administracijos reforma“, iš esmės pakeitė administracijos struktūrą panaikinant dešimt departamentų.
Tačiau nuolatiniai Laisvės partijos inicijuoti „pokyčiai po pokyčių“ destabilizavo administracijos darbą ir Vilniaus švietimo sistemą. Vicemero Šilerio inicijuotos reformos ir 2025 m. vicemerų Donaldos Meižėlytės bei Vytauto Mitalo nesuvaldytas priėmimas į mokyklas sukėlė chaosą tūkstančiams šeimų.
Vicemerams, atsakingiems už švietimą, nepavyko užtikrinti stabilaus sistemos veikimo. Dabar, likus mažiau nei metams iki kadencijos pabaigos, siūloma grįžti prie modelio, atsisakyto prieš septynerius metus. Tai kelia klausimą, ar pripažįstama, kad ankstesnė pertvarka buvo klaida, ar dabar daroma klaida.
Švietimo sistemai trūksta ne reformų, o stabilumo, nuoseklumo ir aiškios ilgalaikės strategijos. Didžiausią žalą daro nuolatinis reformavimas „dėl paties reformavimo“. Administracijos darbuotojai prisitaikys prie naujos struktūros, tačiau beveik 300 Vilniaus švietimo įstaigų susiduria su neapibrėžtumu, papildoma administracine našta ir nuolatiniu nežinojimu dėl ateities.
Susitikimas su „reformatoriais“ paliko nemalonų įspūdį – trūko aiškios vizijos, argumentų ir atsakymų į esminius klausimus.
Dėl pertvarkos pristatymo
Susitikimo metu buvo tikimasi aiškių atsakymų į planuojamos Švietimo departamento pertvarkos klausimus, tačiau vietoj konkrečių sprendimų pateiktos bendro pobūdžio frazės apie efektyvumą, procesų optimizavimą ir modernų valdymą. Nebuvo paaiškinta, kaip veiks Švietimo departamentas po pertvarkos, kokios funkcijos liks, kokios bus perduotos savivaldybės įmonėms ar išorės subjektams ir kokią pridėtinę vertę šie pokyčiai sukurs.
Sprendimas dėl administracijos struktūros pertvarkymo turi būti pagrįstas strateginių tikslų įgyvendinimu, veiklos rezultatų gerinimu ir ekonomine nauda. Tam būtina aiški organizacinė, ekonominė analizė, kaštų ir naudos vertinimas bei numatomas poveikis švietimo sistemai. Pristatymo metu tokia informacija nepateikta.
Dėl procesų analizės ir pertvarkos rengimo
Procesų analizę atliko savivaldybės darbuotoja ir kandidatas į būsimo Švietimo departamento vadovo pareigas Vidmantas Mitkus. Nors jis nusišalino nuo Jaunimo skyriaus analizės, dalyvavo vertinant visą švietimo sritį, apimančią apie 300 ugdymo įstaigų.
Pertvarkos rengime taip pat dalyvavo savivaldybės įsteigtos įmonės, kurios ateityje gali perimti funkcijas. Tai kelia abejonių dėl analizės nepriklausomumo ir objektyvumo, nes šios įmonės suinteresuotos papildomų funkcijų ir finansavimo gavimu.
Neatsižvelgta į strateginio planavimo specialistų poreikį, galinčius įvertinti pertvarkos atitiktį strateginiams tikslams, poveikį rezultatams, finansines pasekmes ir valdymo efektyvumą. Tokiai pertvarkai būtinas maksimalus skaidrumas, nepriklausomas vertinimas ir aiškus sprendimų pagrindimas.
Dėl deklaruojamo lėšų taupymo
Pagrindinis pertvarkos argumentas – lėšų taupymas, tačiau nebuvo pateikta jokių ekonominių skaičiavimų. Trumpuoju laikotarpiu sutaupymas galimas dėl neužimtų ar panaikintų etatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms gali padidinti išlaidas, nes šioms įmonėms reikės finansuoti administravimą, atlyginimus ir veiklą, o savivaldybė mokės už paslaugas. Be kaštų ir naudos analizės nėra pagrindo teigti, kad pertvarka užtikrins realų lėšų taupymą.
Kaip veiks Švietimo departamentas po pertvarkos?
Pateikta neaiški būsimo Švietimo departamento veiklos schema. Nebuvo paaiškinta, kokios funkcijos liks, kokios bus perduotos kitoms įstaigoms ar įmonėms, kaip bus organizuojamas jų koordinavimas, kontrolė ir atsakomybė.
Pavieniai pavyzdžiai negali pagrįsti visos sistemos pertvarkos būtinybės. Jei iki šiol vadovams nepavyko aiškiai suformuluoti užduočių ir užtikrinti jų įgyvendinimo, kyla klausimas, kaip bus valdoma išskaidyta sistema, kurioje funkcijos paskirstytos tarp Departamento, savivaldybės įmonių ir kitų subjektų.
Dėl atsakomybės
Dalis savivaldybės įsteigtų įmonių veikia savarankiškai, formaliai koordinuojamos per „lūkesčių laiškus“. Toks modelis neužtikrina aiškios atsakomybės ir veiksmingos rezultatų kontrolės.
Kyla abejonių, ar papildomų funkcijų perdavimas šioms įmonėms pagerins švietimo sistemos valdymą. Nepriklausomai nuo modelio, politinė ir administracinė atsakomybė už pertvarkos rezultatus liks merui ir administracijos direktoriui.
Dėl funkcijų perdavimo išorės subjektams
Perduodant funkcijas savivaldybės įmonėms ar kitiems paslaugų teikėjams, ugdymo įstaigose daugės trečiųjų asmenų, sudėtingės atsakomybės paskirstymas ir didės administracinė našta.
Iki šiol nepaaiškinta, kas vertins perduotų funkcijų kokybę, analizuos rezultatus, formuos švietimo politiką ir prisiims atsakomybę už netinkamai suteiktas paslaugas ar nepasiektus rezultatus.
Atliktas poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms nėra aiškus, todėl nėra žinoma, kaip pertvarka paveiks mokyklų veiklą, sprendimų priėmimo operatyvumą, darbuotojų darbo organizavimą ir ugdymo kokybę.
Papildomų funkcijų perdavimas ir didesnis skaitmeninių sprendimų taikymas savaime nereiškia administracinės naštos mažinimo. Jei nėra atsisakoma perteklinių procedūrų, aiškiai paskirstoma atsakomybė ir supaprastinami procesai, kyla rizika, kad biurokratinė našta tik padidės, o jos vykdymas bus perkeltas į skaitmeninę erdvę.
Apibendrinimas
Siūloma pertvarka labiau primena administracinį funkcijų perskirstymą nei sistemiškai pagrįstą švietimo valdymo reformą. Nepateikta aiški būsimos veiklos schema, ekonominis pagrindimas, kaštų ir naudos analizė, poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms bei aiškus funkcijų ir atsakomybės paskirstymo modelis. Neįrodyta, kad planuojami pokyčiai prisidės prie Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimo, pagerins ugdymo įstaigų veiklą ar sukurs realią pridėtinę vertę švietimo bendruomenei.
Papildomų funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms kelia abejonių dėl analizės objektyvumo, riziką dėl ilgalaikio išlaidų augimo, atsakomybės išskaidymo ir valdymo efektyvumo. Kyla rizika, kad biurokratinė našta nebus mažinama, o tik perkeliama į skaitmeninę erdvę.
Prieš priimant sprendimą būtina pateikti išsamų pertvarkos organizacinį ir ekonominį pagrindimą, kaštų ir naudos analizę, aiškų būsimos veiklos modelį, poveikio vertinimą ugdymo įstaigoms ir įrodyti, kad planuojami pokyčiai yra proporcingi, atitinka Savivaldybės strateginius tikslus ir sukurs realią pridėtinę vertę švietimo bendruomenei.
Vilniaus miesto vicemerų Donaldos Meižėlytės ir Vytauto Mitalo bandymas „iš viršaus“ primesti „pokyčius dėl pokyčių“ neveda švietimo pirmyn, bet rodo, kad sprendimų priėmėjai prarado ryšį su realybe ir bendruomenių poreikiais.
Jaroslav Kaminski
Vilniaus m. Tarybos narys opozicijos lyderis
LLRA-KŠS frakcijos narys
