Vis daugiau žmonių atpažįsta smurto artimoje aplinkoje požymius, tačiau ryžtas reaguoti į tokias situacijas vis dar išlieka ribotas. Pasak specializuotos pagalbos centro „Veda vidus“ vadovės, psichoterapeutės dr. Dalios Puidokienės, nors visuomenės jautrumas šiai problemai didėja, žmones vis dar stabdo abejonės, baimė suklysti ir nežinojimas, kaip tinkamai elgtis.
„Visada sakome, kad smurtą pastebėję žmonės gali ir turėtų reaguoti – nesvarbu, ar tai pažįstami, ar visai nepažįstami žmonės. Tačiau realybėje dažnai atsiranda įvairių priežasčių, kurios sustabdo. Žmonės bijo suklysti, nežino, kur kreiptis, ar net nėra tikri, ar tai, ką matė ar girdėjo, iš tiesų buvo smurtas“, – sako dr. D. Puidokienė.
Pasak jos, viena dažniausių priežasčių – smurto painiojimas su konfliktu. „Žmonės vis dar dažnai galvoja: gal čia tik konfliktas, gal aš ne taip supratau. Vis dar gaji ir nuostata, kad tai – privatus šeimos reikalas, į kurį nederėtų kištis. Tokios nuostatos labai stipriai stabdo reakciją“, – pažymi specialistė.
Baimė suklysti ir pakenkti
Dr. D. Puidokienės teigimu, žmones neretai sustabdo ir baimė pabloginti situaciją. Kai kurie liudininkai bijo, kad įsikišimas gali dar labiau suerzinti smurtaujantį žmogų ar sukelti papildomą pavojų smurtą patiriančiam asmeniui.
„Kartais žmonės galvoja: jei įsikišiu, situacija gali tapti dar blogesnė. Kiti baiminasi ir dėl savo saugumo – kad smurtaujantis žmogus gali agresiją nukreipti į juos. Tokia baimė nėra visiškai nepagrįsta, nes smurtinėse situacijose pavojus iš tiesų gali kilti ir aplinkiniams“, – sako ji.
Dar viena dažna priežastis – vadinamasis „kito žmogaus efektas“. „Žmonės neretai galvoja, kad kažkas kitas jau turbūt sureagavo arba sureaguos. Pavyzdžiui, girdėdami konfliktą pas kaimynus galvoja: gal jau kažkas paskambino policijai. Tokiu būdu atsakomybė tarsi pasidalijama su visais – ir galiausiai niekas nesureaguoja“, – aiškina dr. D. Puidokienė.
Šias įžvalgas patvirtina ir naujausias tyrimas, atliktas įgyvendinant IKEA socialinę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. Jo rezultatai rodo, kad daugelis žmonių, pastebėję smurtą artimoje aplinkoje, vis dėlto nesiryžta reaguoti. Daugiau kas trečias (34 proc.) gyventojas yra pastebėjęs smurtą artimoje aplinkoje savo aplinkoje (tarp kaimynų, šeimos narių, draugų ar kolegų), o dar penktadalis (21 proc.) jį įtarė. 40 proc. teigė į situaciją įsikišę ir dėl to nesigailintys, o trečdalis sakė nesikišę ir vėliau dėl to gailėjęsi.
„Tai rodo, kad žmonių jautrumas smurtui iš tiesų yra didelis – daugelis jį pastebi, tačiau dažnai sustabdo abejonės. Todėl labai svarbu kalbėti apie tai, kaip reaguoti ir kad geriau patikrinti situaciją, negu likti abejingiems“, – sako dr. D. Puidokienė.
Trys dalykai, kuriuos turėtų žinoti smurtą pastebėjęs žmogus
Specialistė pabrėžia, kad pastebėjus smurto artimoje aplinkoje požymius svarbiausia žinoti, kaip reaguoti saugiai ir atsakingai.
Pirmiausia svarbu įvertinti situacijos saugumą. „Jei matome, kad situacija gali būti pavojinga žmogaus sveikatai ar gyvybei, svarbiausia nedelsiant kviesti pagalbą – skambinti numeriu 112. Tokiose situacijose geriausia, kad reaguotų tam pasiruošę specialistai, todėl nereikėtų bandyti patiems įsitraukti į pavojingą situaciją“, – sako ji.
Jei situacija nėra akivaizdžiai pavojinga, galima parodyti, kad smurtas yra matomas. „Kartais pakanka paprasto klausimo – ar jums reikia pagalbos, ar viskas gerai. Toks veiksmas parodo, kad situacija nėra nepastebėta. Smurtas dažnai klesti tylos ir paslapties sąlygomis, todėl pats pastebėjimas ir reagavimas gali būti labai svarbus“, – aiškina dr. D. Puidokienė.
Trečia, svarbu nukreipti žmogų pagalbos link. „Net jei tuo metu žmogus sako, kad pagalbos nereikia, verta suteikti informaciją, kur jos galima kreiptis – apie specializuotos pagalbos centrus, pagalbos linijas ar kitas organizacijas. Kartais žmogus pagalbos iš karto nepriima, tačiau žinojimas, kur kreiptis, gali būti labai svarbus vėliau“, – sako ekspertė.
Prireikus pagalbos, visada galima:
• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;
• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;
• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.
IKEA užsakymu visuomenės nuomonės apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje tyrimų bendrovė „Norstat” atliko 2026 m. vasarį. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1000 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Imtis reprezentatyvi pagal lytį, tautybę, amžių ir gyvenamąją vietą.
