Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą iki 2027 m. pabaigos, o pritrūkus savanorių Vokietijai tektų karius į ją skirti privalomąja tvarka. Vokietijos parlamento Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomasas Rowekampas (Thomas Röwekamp), lapkričio 18 d. Seime dalyvavęs „Lietuvos ir Vokietijos forume 2026“.
Brigados struktūra užbaigta, tačiau dar reikia karių ir įrangos
Pasak T. Rowekampo, savanorių atranka kol kas vyksta sėkmingai ir išlieka prioritetas. Bundestago lapkričio 18 d. paskelbtame Vokietijos vyriausybės atsakyme į partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentinės frakcijos paklausimą nurodyta, kad Lietuvoje jau esančioje brigados dalyje užimta apie 92 proc. pareigybių. Visoje brigadoje, įskaitant Vokietijoje formuojamus dalinius, užimta beveik 80 proc. pareigybių.
Lapkričio 19 d. Vokietijos kariuomenė Munsterio mieste Vokietijoje oficialiai suformavo paskutinius 45-osios šarvuotosios brigados dalinius. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas patvirtino, kad brigados organizacinė struktūra baigta formuoti. Apie tai lapkričio 20 d. pranešė Vokietijos leidinys „Die Zeit“. Dar reikia baigti komplektuoti personalą ir aprūpinti brigadą. Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 4 800 karių, brigadoje dirbtų 200 civilių darbuotojų.
T. Rowekampo teigimu, Vokietija šį terminą pažadėjo Lietuvai ir NATO. Pagrindiniais iššūkiais jis įvardijo personalo pritraukimą, infrastruktūrą ir karinę techniką. Jo vertinimu, technika tiekiama pagal grafiką, infrastruktūra beveik parengta, o bendradarbiavimas su Lietuva vyksta sklandžiai. Brigadą rems Vokietijos kariuomenės divizija. Pačiai brigadai, pasak parlamentaro, reikia žvalgybos pajėgumų, modernių vadovavimo ir ryšių sistemų, artilerijos, oro gynybos, šaudmenų atsargų, logistikos, medicininės paramos ir patikimos infrastruktūros.
Ankstesnės Vokietijos vyriausybės sprendimą dėl pirmojo nuolatinio Vokietijos karinio dislokavimo užsienyje, pasak T. Rowekampo, palaiko dabartinė vyriausybė ir plati Bundestago dauguma. Jis tai vadino ilgalaikiu įsipareigojimu. Interviu priminus Lietuvos planą iki 2032 m. įvesti visuotinį šaukimą, parlamentaras sakė manantis, kad Vokietijai taip pat teks grįžti prie 2011 m. sustabdytos privalomosios karo tarnybos. Jo vertinimu, vien savanoriškos tarnybos karių skaičiui padidinti nepakaks.
T. Rowekampas ragina NATO stiprinti apsaugą nuo dronų ir raketų
Kalbėdamas apie dronų įskridimus iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę, T. Rowekampas teigė, kad NATO sąjungininkės gali apsiginti nuo Rusijos oro atakų. Tačiau, pasak jo, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir ginkluotės plėtra rodo, kad Aljansui reikia stiprinti apsaugą nuo masinių dronų atakų bei balistinių raketų ir didinti gynybos pramonės gamybos pajėgumus.
Paklaustas apie ilgalaikį oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje, parlamentaras sakė, kad atsiradus papildomos oro gynybos poreikiui sprendimai būtų priimami pagal NATO planus. Vokietija, pasak jo, prisidėtų prie bendro Aljanso sprendimo įgyvendinimo.
T. Rowekampas teigė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą, tačiau tebėra priklausoma nuo JAV branduolinio atgrasymo, žvalgybos ir kosminių pajėgumų. Europos Sąjunga, jo vertinimu, gali padėti NATO narėms bendrai įsigyti ginkluotę, plėsti gynybos gamybą ir gerinti karinį mobilumą. Lietuvai ir Vokietijai jis siūlė rengti daugiau bendrų pratybų, kartu pirkti gynybos įrangą ir kurti apsaugos nuo dronų sistemas.
Baltijos šalims tiesioginė grėsmė gali kilti dar iki 2029 m.
Pasak T. Rowekampo, 2029 m. yra vertinimas, kada Rusija galėtų įgyti pajėgumų kelti rimtą karinę grėsmę NATO. Jo teigimu, Baltijos šalys su tiesiogine grėsme gali susidurti ir anksčiau. Užpulti Vokietijos brigados kariai turėtų teisę gintis, o jei būtų užpulta Lietuva, dėl kolektyvinio atsako būtų sprendžiama NATO lygmeniu. Vokietijos pajėgos, pasak parlamentaro, dalyvautų Aljanso atsake.
T. Rowekampas abejojo, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje. Jis perspėjo, kad Rusija galėtų išnaudoti kovų pertrauką savo pajėgoms atkurti, ir ragino toliau remti Ukrainą, stiprinti NATO rytinį flangą bei pasibaigus karui suteikti Ukrainai europines saugumo garantijas.













