Rusų propagandininkai teigia, esą Vokietijos tyrėjai įtaria Ukrainą Leipcigo/Halės oro uoste surengus „operaciją po svetima vėliava“, kad būtų sukompromituota Rusija. Tačiau 15min nustatė, kad Vokietijos teisėsauga viešai tokios pozicijos nėra paskelbusi: kas atsakingas už išpuolį, iki rugpjūčio 15 dienos nebuvo nustatyta.
Dronas rugpjūčio 4-ąją kliudė Ukrainos krovininį lėktuvą
Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste rugpjūčio 4-osios vakarą rastas dronas su sprogstamuoju įtaisu ir detonatoriumi. „Die Zeit“ aprašytuose stebėjimo kamerų įrašuose matyti, kad apie 19.30 val. dronas atsitrenkė į ant žemės stovėjusio Ukrainos „Antonov“ transporto lėktuvo sparną ir nukrito.
Anot „Le Monde“ cituojamos „Die Zeit“ informacijos, įrenginyje buvęs užtaisas svėrė 800 gramų „Semtex“. Jis nesprogo ir galėjo atsiskirti smūgio metu. Vokietijos policija droną aptiko prie pietinio pakilimo tako, pasitelkė sprogmenų neutralizavimo robotą ir pašalino detonatorių.
Tą pačią naktį kitas nenustatytas objektas susidūrė su lėktuvu ir padarė nedidelę žalą. Po skraidančio objekto pastebėjimo abi oro uosto juostos buvo uždarytos, o keli skrydžiai, įskaitant keleivinį, nukreipti kitur.
Prokuratūra išpuolį tiria kaip grėsmę infrastruktūrai
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas incidentą pavadino nauja grėsmės kokybe, nes dronas su sprogmenimis pateko į oro uostą. Federalinė prokuratūra rugpjūčio 6 dieną perėmė tyrimą, išpuolį įvertinusi kaip rimtą grėsmę Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrai bei saugumui.
Ant drono aptikta DNR pėdsakų. „Die Zeit“ duomenimis, jie sutapo su pėdsaku, anksčiau fiksuotu Lietuvoje, tačiau asmuo nenustatytas. „Bild“ teigė, kad DNR galėtų sietis su 2024 metais Leipcigo DHL logistikos centre tiriant padegimą rastu pėdsaku, bet „Die Zeit“ nurodė neturinti įrodymų, patvirtinančių tiesioginį bylų ryšį.
Rusijos kaltinimai buvo pateikti kaip tyrėjų išvada
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba ir šalies ambasada Berlyne incidentą tiesiogiai siejo su tariama Kyjivo provokacija. Vis dėlto tai yra Rusijos institucijų kaltinimai, o ne Vokietijos tyrėjų išvada.
Rusijos ir karinių klausimų ekspertas Matthiasas Uhlis teoriškai minėjo „svetimos vėliavos“ scenarijų, tačiau, vertindamas turimą informaciją, pirmiausia kalbėjo apie galimą Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsaką. Ukrainos jis neįvardijo kaip galimos organizatorės.
Saksonijos žemės parlamento deputatas Berndas Rudolphas, atstovaujantis BSW partijai, ragino neatmesti provokacijos versijos, tačiau Ukrainos nekaltino ir kalbėjo kaip politikas, ne kaip tyrimo pareigūnas. Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikas Florianas Philippot incidentus Vokietijoje ir Bulgarijoje taip pat siejo su Ukrainos vadovybe, bet tai nėra tyrimo duomenys.
