Vyriausybė rugpjūčio 12 dieną pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Jomis siekiama apsunkinti potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.
Iki 2028 metų pabaigos numatoma įrengti naują karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėstytos kliūtys.
Prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojamas 20 metrų pločio žemės ruožas. Lietuvos kariuomenės nustatytose operacinėse vietovėse tokių ruožų plotis siektų 150 metrų.
Krašto apsaugos viceministro Tomo Mikelkevičiaus teigimu, specialių ruožų formavimas pasienyje ir kiti nauji sprendimai turi sudaryti palankesnes sąlygas veikti Lietuvos kariuomenei.
Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtrauktas pelkių atkūrimas, kurį numatoma įgyvendinti iki 2030 metų pabaigos. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad atkūrus teritorijų hidrologinį režimą, per kelerius metus jos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai, neturinčiai sudėtingos inžinerinės įrangos.
Taip pat nutarta iki 50 padidinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių. Dėl didesnės darbų apimties jų įrengimo terminas pratęstas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
Kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose bus tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas. Tiltais numatoma papildyti inžinerinėmis konstrukcijomis, skirtomis sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti.
Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Naujuose ir rekonstruojamuose tiltuose turėtų būti numatytos vietos sprogmenims pritvirtinti bei konstrukcijoms naikinti.
Ankstesniame Vyriausybės plane iki 2025 metų balandžio 1 dienos buvo numatyta įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus. 2024 metais preliminarus tuometinių priemonių poreikis buvo vertintas maždaug 17,56 mln. eurų, tačiau ši suma nėra rugpjūčio 12 dieną išplėsto priemonių paketo sąmata.
