Medaus spalva, nuo beveik balto iki sodrios gintaro ar kavos rudumo, gali sukelti klausimų apie jo kokybę. Tačiau ekologinių bitynų savininkai Lietuvoje aiškina, kad spalvą lemia augalai, vietovė ir metų laikas, o tai nėra vienintelis kokybės rodiklis.
Augalai – medaus spalvos pagrindas
Medaus spalva svyruoja nuo beveik bespalvės iki tamsiai rudos, o tai priklauso nuo nektaro ar lipčiaus kilmės, natūralių junginių ir kitų veiksnių. Medaus someljė Rokas Rutkus pabrėžia, kad „pavyzdžiui, rapsų medus paprastai būna šviesus, grikių – tamsus, o liepų medaus atspalviai gali svyruoti nuo šviesiai gelsvų iki gintarinių. Tačiau net tos pačios rūšies medus nebūtinai kiekvienais metais atrodys vienodai.“ Nors spalva gali rodyti medaus kilmę, ji negali vienareikšmiškai nustatyti nei botaninės kilmės, nei kokybės.
Bitynas prie Nemuno ir šimtamečių liepų medus
Alytaus rajone, Balkasodžio kaime, Eglė Rauličkytė puoselėja ekologinį bityną. Dalies jos bičių aviliai stovi ant Nemuno kranto, kiti – ganyklose prie ekologiškų grikių laukų. Sodybą supa miškai ir senos liepos, todėl ypatingai vertinamas liepų medus. Eglė, kurios močiutė taip pat buvo bitininkė, į šią veiklą pasinėrė prieš ketverius metus, atradusi netikėtą ryšį su šeimos istorija. „Galvoju, kodėl mane taip viduje tos bitės traukė“, – prisimena E. Rauličkytė. Be bitininkystės, Eglė yra jogos mokytoja ir akupunktūros specialistė, kuriai svarbus ne tik medaus derlius, bet ir galimybė stebėti bičių gyvenimą bei aplinką.
Grikių medus – tamsus, išraiškingas ir vertingas
Vilniaus rajone, Kenos kaime, Salomėja ir Gabrielius Mikolajevičiai kuria „Salomėjos bityną“. Jų bitininkystės kelias prasidėjo 2014 m. nuo trijų avilių Gabrieliaus protėvių žemėje. Bityno pasididžiavimas – grikių medus, kurio tamsi spalva ir intensyvus aromatas išsiskiria iš kitų rūšių. Grikių medus pasižymi sodriu aromatu ir ryškiu skoniu, kurį lemia augalinė kilmė. Vis dėlto, spalva ir skonio intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo sezono. Salomėjos bityne surenkamas ir liepų medus, kuris 2026 m. Lietuvos bitininkų šventėje buvo pripažintas skaniausiu tarp 53 mėginių ir geriausiu tų metų liepų medumi. Tai rodo, kokia įvairi gali būti net vieno bityno produkcija.
Ar tamsesnis medus automatiškai kokybiškesnis?
Nors kartais manoma, kad tamsesnis medus yra vertingesnis, medaus spalva nėra universalus kokybės rodiklis. Skirtingos medaus rūšys natūraliai turi skirtingą cheminę sudėtį, aromatą ir skonį. Tamsesniame meduje gali būti daugiau tam tikrų junginių, tačiau tai nereiškia, kad jis pranašesnis už šviesų. Kokybei svarbūs ir kiti kriterijai: drėgmės kiekis, šviežumas, laikymo sąlygos, galimi defektai ir atitiktis teisės aktams.
Abu pristatomi bitynai yra sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kurių gamyba atitinka nustatytus ekologinės gamybos reikalavimus. Tačiau sertifikatas netvirtina medaus spalvos, skonio ar aromato kokybės. Todėl renkantis medų, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo išvaizdą. Šviesus ir tamsus medus gali būti vienodai kokybiški, bet pasižymėti skirtingomis skoninėmis savybėmis. Geriausias būdas atrasti mėgstamiausią medų – paragauti įvairių rūšių. Daugiau informacijos apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius galima rasti „Medaus kultūros“ svetainėje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
