JAV pirmoji ponia Melania Trump padėjo Rusijai ir Ukrainai susitarti dėl laikinų vietinių paliaubų Rusijos okupuotame Oleškų mieste pietinėje Ukrainos Chersono srityje, spalio 23 d. paskelbė Baltieji rūmai. Paliaubos turėtų prasidėti spalio 29 d., tačiau paskelbus apie susitarimą nei Ukrainos, nei Rusijos vyriausybė dar nebuvo jo viešai patvirtinusi ar pakomentavusi.
Paliaubos turėtų atverti humanitarinį koridorių
Baltųjų rūmų teigimu, paliaubomis siekiama sudaryti sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą ir saugiu koridoriumi evakuoti civilius gyventojus.
JAV prezidento administracija nurodė, kad derybas inicijavo Melania Trump. Pirmoji ponia ir jos atstovas esą tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos bei Ukrainos vadovybe nustatant susitarimo sąlygas.
Oleškai yra prie Dniepro upės, priešais Ukrainos kontroliuojamą Chersono miestą. Rusijos pajėgos Oleškus užėmė pirmąją plataus masto invazijos dieną – 2022 m. vasario 24-ąją.
Iki karo mieste gyveno apie 24 tūkst. žmonių, tačiau 2026 m. spalį jame buvo likę mažiau nei 2 tūkst. gyventojų. Kelis mėnesius Oleškuose trūko maisto ir vaistų, nebuvo elektros, šildymo bei tekančio vandens. Išvykti iš miesto taip pat trukdė užminuoti keliai ir bepiločių orlaivių atakos.
Jungtinių Tautų duomenimis, paskutinė reguliari maisto siunta keliu Oleškus pasiekė gegužės 26 d. Rusijos paskirti vietos pareigūnai spalį skelbė pristatę dvi tonas pagalbos, tačiau pripažino, kad tokio kiekio nepakanka.
Evakuacijos gali prireikti 6 tūkst. civilių
Planuojama operacija turėtų apimti ne tik Oleškus, bet ir šešias aplinkines gyvenvietes. Ukrainos vertinimu, visoje šioje teritorijoje gali būti apie 6 tūkst. civilių, tarp jų – iki 200 vaikų. Pačiuose Oleškuose gali būti likę iki 2 tūkst. žmonių.
Iki spalio 7 d. Ukrainos ombudsmeno tarnyba buvo gavusi 204 kreipinius dėl Oleškų ir aplinkinių gyvenviečių. Ji taip pat buvo patvirtinusi 358 norinčių saugiai išvykti žmonių duomenis.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas spalio 19 d. sakė, kad dėl paliaubų ir evakuacijos su Rusija deramasi kasdien. Pasak jo, šalys jau derino galutines detales, nors dar buvo likę sudėtingų neišspręstų klausimų.
Ukraina dar iki Baltųjų rūmų pranešimo buvo patvirtinusi, kad yra pasirengusi vietinėms paliauboms ir saugiam evakuacijos maršrutui. Ji taip pat rengėsi priimti išvežtus žmones Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas buvo pasirengęs tarpininkauti, jeigu abi kariaujančios šalys susitartų ir suteiktų būtinas saugumo garantijas civiliams bei evakuacijos dalyviams.
Saugumo garantijos liko svarbiausia kliūtimi
Spalio 8 d. Ukrainos ombudsmeno tarnyba pagrindine kliūtimi vadino aiškių, patikrinamų ir praktiškai įgyvendinamų Rusijos saugumo garantijų stoką.
Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova spalio 10 d. patvirtino palaikanti ryšį su Melanios Trump komanda, tačiau dėl humanitarinės krizės kaltino tariamą Ukrainos blokadą. Ukraina savo ruožtu teigė, kad Maskva faktiškai laiko civilius įkaitais ir neužtikrina saugios jų evakuacijos.
Prie pastangų susitarti dėl humanitarinių paliaubų buvo prisidėjęs ir popiežius Leonas XIV. Spalio 16 d. jis telefonu ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti paliauboms. Kremlius tuomet pareiškė, kad V. Putinas remia Vatikano pastangas ir yra pasirengęs bendradarbiauti.
Spalio 20 d. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad siekiant palengvinti padėtį Oleškuose vyksta darbas. Anot jo, V. Putinas šį klausimą taip pat buvo aptaręs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
