Rugsėjo 22 d. VILNIUS TECH Architektūros fakultete vyko žymaus pasaulio architekto, Pritzkerio premijos laureato Shigeru Ban paskaita. Pirmą kartą Baltijos šalyse viešintis japonų kūrėjas pasidalijo savo karjeros patirtimi, pabrėždamas architektūros galimybes padėti žmonėms ir skatindamas kitaip pažvelgti į statybines medžiagas bei reglamentus.
Architektas Shigeru Ban pasakojo apie savo karjeros vingius, kuriuos dažnai paženklina netikėtos situacijos ir humoru persmelktas pasakojimas. Jis paminėjo anekdotinę istoriją apie „Nicolas G. Hayek“ centrą, kur užsakovė reikalavo nupiešti ir pastatyti žirafą, nors ji buvo tik eskizų iliustracija, siekiant parodyti erdvės mastelį. Šis incidentas kainavo architektui nemažai lėšų, bet pabrėžė neįprastus iššūkius, su kuriais tenka susidurti.
„Buvau labai nusivylęs savo, kaip architekto, profesija. Istoriškai architektai dirbo privilegijuotiems, kurie pastatus naudojo savo galiai parodyti. Aš norėjau savo žinias panaudoti ir plačiajai visuomenei, net ir žmonėms, kurie dėl stichinių nelaimių neteko namų“, – teigė Shigeru Ban, atskleisdamas savo motyvaciją, kuri tapo lemtingu posūkiu karjeroje.
Atrasti formą, o ne ją kurti
Shigeru Ban kūryba dažnai siejama su popierinių vamzdžių naudojimu ir tvarios architektūros pavyzdžiais. Architektas pabrėžė, kad jo eksperimentai su popieriumi, prasidėję 1985 m., buvo ieškojimas pigesnės alternatyvos medienai, o ne siekis tapti „žaliuoju“ architektu. Jis akcentavo medžiagų savybių pažinimą, vietinių išteklių prioritetą ir siekį kuo mažiau naudoti medžiagų bei energijos, sukuriant kuo daugiau erdvės. „Atrasti formą, o ne ją kurti. Būtina suprasti medžiagos savybes, kad surastume tinkamą formą, kuriančią kuo daugiau erdvės ir sunaudojančią kuo mažiau medžiagų ir energijos“, – aiškino jis.
Architektas skatina mąstyti ne apie prestižines medžiagas, o apie tai, kas yra prieinama. Jis pabrėžė, kad krizinėse situacijose svarbiausia panaudoti tai, kas yra po ranka, ir kad pigesnės alternatyvos gali atnešti netikėtų rezultatų.
Įdomiausias elementas – jungtis
Vizito metu Shigeru Ban dalyvavo VILNIUS TECH Architektūros fakulteto studentų modulyje „Eksperimentinė architektūra“. Studentai nagrinėjo būsto problematiką nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių ir ieškojo sprendimų, kaip greitai ir nesudėtingai pastatyti pastogę iš lengvai randamų vietinių žaliavų. Architektas studentams patarė skirti ypatingą dėmesį erdvinių struktūrų atsparumui aplinkos poveikiui ir konstrukcinėms jungtims, kurios, jo nuomone, yra „pati įdomiausia vieta“ erdvinėje struktūroje.
Architekto galia ir atsakomybė
„Žemės drebėjimai nežudo žmonių. Žudo sugriuvę pastatai. Tai architekto atsakomybė“, – teigė Shigeru Ban, pabrėždamas architektų vaidmenį užtikrinant saugumą. Jis taip pat kalbėjo apie architektų galią ir atsakomybę padėti žmonėms, net ir neturintiems pastogės. Architektas pasidalino patirtimi vykus į Ženevą, kur susitiko su atsakingaisiais už pabėgėlių stovyklų statybas Ruandoje, siekdamas padėti žmonėms, netekusiems namų.
Shigeru Ban kritikavo įprastą praktiką apgyvendinti žmones po nelaimių didelėse erdvėse, tokiose kaip sporto salės, ir pabrėžė privatumo svarbą kaip pagrindinę žmogaus teisę. Jis pristatė savo kurtą pertvarų sistemą iš popierinių vamzdžių ir audinio, kuri padeda užtikrinti orumą ir privatumą.
Kas yra laikina, o kas pastovu?
Architektas iškėlė klausimą, kas yra laikina, o kas pastovu architektūroje. Jo teigimu, net ir betoniniai pastatai, statomi pelno tikslais, gali būti laikini, nes po kelių dešimtmečių juos gali tekti nugriauti. Tuo tarpu popierinis pastatas, jei jį pamėgsta žmonės, gali išlikti ilgam.
Shigeru Ban paminėjo pavyzdžius: laikinus statinius gyventi Kobėje, Japonijoje, po žemės drebėjimo, kurių pamatai buvo iš smėliu pripildytų alaus dėžių, o sienos – iš popierinių vamzdžių. Taip pat 700 vietų bažnyčią iš popierinių vamzdžių ir medžio Naujojoje Zelandijoje, kuri buvo pastatyta po mūrinės bažnyčios sugriuvimo ir tapo vilties bei atgimimo simboliu.
Iššūkiai Ukrainoje
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m., Shigeru Ban komanda kartu su savanoriais pradėjo gaminti pertvaras evakuacijos centrams ir dalinti lengvas krosneles. Šiuo metu kartu su Ukrainos partneriais rengiamas ambicingas projektas – ligoninės korpusas, statomas iš vietoje pagamintos kryžmai sluoksniuotos medienos ir atitinkantis ES statybos reglamentus. Miesto meras siekia, kad po karo Ukraina statytų pagal standartus, atitinkančius jos ateitį Europoje.
Shigeru Ban architektūra, pasitelkiant kūrybiškumą, intelektą ir empatiją, gali spręsti svarbiausius ir skubiausius žmonių poreikius. Jis nuolat skatina ieškoti sprendimų, net ir esant sunkumams.
Shigeru Ban yra vienas įtakingiausių šiuolaikinių Japonijos architektų, pelnęs Pritzkerio premiją (2014 m.), „Praemium Imperiale“ (2024 m.) ir JAV architektų instituto (AIA) aukso medalį (2026 m.). Jis taip pat yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantas ir nevyriausybinės organizacijos „Voluntary Architects’ Network“ įkūrėjas.
Architekto Shigeru Ban paskaitą Vilniuje organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Japonijos ambasada Lietuvoje.
