Į Artimuosius Rytus atvykus JAV lėktuvnešiui „Theodore Roosevelt“ ir jį lydintiems karo laivams, regione veikiančių JAV lėktuvnešių skaičius išaugo iki trijų. Amerikiečių karinės jūrų pajėgos pasipildė vėl paaštrėjus daugiau kaip aštuonis mėnesius trunkančiam karui su Iranu.
JAV vadovybė patvirtino planuotą lėktuvnešio dislokavimą
Už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) lapkričio 16 d. socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad „Theodore Roosevelt“ jos atsakomybės zonoje veikia pagal planuotą dislokavimą.
Vadovybės pranešime nurodyta, kad lapkričio 15 d. lėktuvnešis plaukė Indijos vandenynu. Konkrečios jo užduotys ir tai, kiek laiko regione liks visi trys lėktuvnešiai, viešai nedetalizuota.
„Theodore Roosevelt“ yra JAV karinio jūrų laivyno 9-osios lėktuvnešio smogiamosios grupės flagmanas. Jį lydi kreiseris „Chosin“ ir eskadriniai minininkai „Paul Hamilton“ bei „Decatur“.
Artimuosiuose Rytuose jau veikia JAV lėktuvnešiai „George H. W. Bush“ ir „George Washington“, taip pat daugiau kaip dvylika eskadrinių minininkų.
Iranas paskelbė atakavęs radarą, Bahreinas pranešė sunaikinęs oro taikinius
Lėktuvnešio atvykimas sutapo su nauju karo paaštrėjimu. Konfliktas prasidėjo 2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais Iranui.
Irano karinė struktūra – Islamo revoliucijos sargybinių korpusas – lapkričio 15 d. pareiškė šešiais dronais atakavęs JAV oro gynybos radarų sistemą Al Riffos sraigtasparnių bazėje Bahreine, Persijos įlankos karalystėje.
Bahreino kariuomenė pateikė priešingą atakos baigties versiją: paskelbė perėmusi ir sunaikinusi oro taikinius, kol šie nepasiekė numatytų taikinių. JAV finansuojamas transliuotojas „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (RFE/RL) lapkričio 15 d. pranešė, kad JAV ir Bahreino institucijos tuo metu nebuvo patvirtinusios, jog radarų sistema buvo kliudyta.
Ankstesnę dronų ataką prieš Bahreiną Iranas surengė lapkričio 13 d. Kaip skelbė 15min, tai buvo pirmieji Irano smūgiai Persijos įlankos šalims nuo rugsėjo. CENTCOM pranešė tą dieną numušusi du Irano dronus ir nurodė, kad aukų bei žalos nebuvo.
Bahreino užsienio reikalų ministerija pareiškė laikanti Iraną visiškai atsakingu už atakas ir jų padarinius. Ministerija taip pat atmetė šalies teritorijos pavertimą tarpusavio sąskaitų suvedinėjimo vieta.
Iranas kelia sąlygas, D. Trumpas planuoja pokalbį su Kinijos ir Rusijos vadovais
Pastangos užbaigti karą kol kas nedavė proveržio. Iranas Hormuzo sąsiaurio atvėrimą sieja su užsienyje įšaldyto turto atlaisvinimu, sankcijų sušvelninimu ir JAV karinės jūrų blokados Irano uostams nutraukimu.
Nuo karo pradžios šį pasaulinei energetikai svarbų vandens kelią Artimuosiuose Rytuose blokuojantis Iranas pareiškė galintis jį atverti per dvi dienas, jeigu Vašingtonas sutiktų su jo reikalavimais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ketinantis Irano karą aptarti trišaliame susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu lapkričio 16–22 d. savaitę. Naujienų agentūra AP lapkričio 16 d. patvirtino, kad Irano klausimas numatytas susitikimo Kinijoje darbotvarkėje.
D. Trumpo Respublikonų partija patyrė didelių nuostolių per 2026 m. kadencijos vidurio JAV Kongreso rinkimus. Prezidentas ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as dėl šių rezultatų kaltino Irano karą, išaugusias kainas ir karo nepopuliarumą Jungtinėse Valstijose.
Pasak 15min, po rinkimų Vašingtono grasinimai atnaujinti smūgius sušvelnėjo. Vis dėlto lapkričio 9–15 d. savaitę D. Trumpas pareiškė, kad susitarimas su Iranu dėl karo nutraukimo nėra būtinas. Tą pačią savaitę jis taip pat nurodė pavedęs J. D. Vance’ui verčiau sutelkti dėmesį į kovos su sukčiavimu priemones.












