Vasarai pamažu einant į pabaigą, svarbu ne tik apžvelgti, kaip ji paveikė žmones, bet ir ką ji reiškė augalams bei kokias išvadas apie besikeičiantį klimatą galime daryti stebėdami jų augimo ritmą.
Augalai – vieni pirmųjų klimato pokyčių indikatorių
Ši vasara Lietuvoje pasižymėjo ekstremaliais orais: birželio pabaigoje buvo fiksuojama rekordinė kaitra, liepą daug kur lijo, o stiprios audros ir viesulai padarė žalos miškams bei ūkiams. Šie kontrastingi orai išryškina, kad augalai vis dažniau susiduria su sparčiai besikeičiančiomis augimo sąlygomis.
Augalai, skirtingai nei gyvūnai, negali migruoti ieškodami palankesnių sąlygų, todėl temperatūros, kritulių ir dirvožemio drėgmės pokyčiai tiesiogiai veikia jų augimą, žydėjimą, paplitimą ir atsparumą. Klimato kaita keičia ne tik oro temperatūrą, bet ir kritulių kiekį bei pasiskirstymą, sukeldama tiek sausros, tiek užmirkimo problemas, kurios apsunkina augalų augimą ir skatina ligų bei pelėsių plitimą.
„Kalbėdami apie klimato kaitą dažnai dėmesį sutelkiame į temperatūros rekordus ar ekstremalius orus, tačiau ne mažiau svarbu stebėti, kaip į šiuos pokyčius reaguoja visa gamta. Augalai yra tarsi jautrūs aplinkos pokyčių rodikliai – jų augimo ritmas leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi mūsų ekosistemos ir kokią įtaką tai gali turėti žmonėms“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
Pokyčiai matomi skirtingose ekosistemose
Klimato kaita nevienodai veikia augalų rūšis ir ekosistemas. Kai kurioms rūšims šiltesnės sąlygos tampa palankesnės, kitoms – priešingai.
Lietuvoje pastebima, kad kai kurios šiltesnio klimato regionams būdingos augalų rūšys pamažu įsitvirtina, o vietinių rūšių, prisitaikiusių prie įprasto Lietuvos klimato, padėtis tampa vis sudėtingesnė. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos gali mažėti paprastosios eglės (Picea abies), o natūraliai plisti paprastasis bukas (Fagus sylvatica). Taip pat didėja invazinių rūšių, tokių kaip uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), vėlyvoji ieva (Padus serotina), rizika.
Miškai taip pat jaučia klimato pokyčius. Ilgesni sausrų laikotarpiai silpnina medžius, padidindami jų jautrumą ligoms ir kenkėjams. Švelnesnės žiemos palankesnės kai kuriems vabzdžiams, pavyzdžiui, žievėgraužiui tipografui.
Vandens telkiniai taip pat jautrūs: aukštesnė temperatūra ir intensyvesnės liūtys gali skatinti didesnį maistinių medžiagų patekimą į vandenį, spartindamos eutrofikaciją – dumblių dauginimąsi, deguonies mažėjimą ir blogėjant sąlygas vandens gyvūnams bei augalams.
Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?
Augalų pokyčiai yra tiesiogiai susiję su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Baltijos regiono moksliniai tyrimai rodo, kad nors vegetacijos sezonas prasideda anksčiau, vėlyvų šalnų laikas išlieka nepakitęs, todėl jau pradėjusius augti ūglius ar žiedus gali pažeisti vėlyvos šalnos – šis reiškinys, vadinamas netikruoju pavasariu (angl. false spring), gali paveikti tiek laukinius augalus, tiek žemės ūkio kultūras.
Besikeičiančios augimo sąlygos lemia derliaus kiekį ir kokybę. Miškuose medžių būklė lemia jų atsparumą ligoms ir kenkėjams bei visos ekosistemos pusiausvyrą. Kai kurių augalų žydėjimo laikotarpių kaita gali sukelti nepatogumų žiedadulkėms jautriems žmonėms.
Augalai yra ekosistemų pagrindas – jie aprūpina mus maistu ir deguonimi, saugo dirvožemį, reguliuoja vandens apykaitą ir sudaro buveines daugybei organizmų. Todėl gamtos gyvybingumas priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių procesų, kuriuos jau šiandien veikia klimato kaita.
„Klimato kaita nėra tik ateities problema – jos poveikį matome jau dabar, stebėdami augalų augimo ritmą ir vis dažnėjančius gamtos sutrikimus. Tai ne pavieniai reiškiniai, o ženklai, kad keičiasi visa ekosistemų pusiausvyra“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
