Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen spalio 23 d. pareiškė esanti „giliai sunerimusi“ dėl, jos žodžiais, dar vienos Rusijos eskalacijos Juodojoje jūroje, kai prie Rumunijos krantų buvo atakuotas ir nuskendo civilinis krovininis laivas „Khoryv“. Vienas jo įgulos narys žuvo, o trijų jūrininkų tebeieškota.
Po smūgio laivas apvirto ir nuskendo
Su Komorų vėliava plaukęs „Khoryv“ buvo maždaug už 13 jūrmylių į rytus nuo Konstancos – pagrindinio Rumunijos uostamiesčio prie Juodosios jūros. Incidentas įvyko iškart už Rumunijos teritorinių vandenų.
Rumunijos jūrų koordinavimo centras pranešimą apie nelaimę gavo spalio 23 d. apie 10 val. vietos laiku. Po smūgio laive kilo gaisras, jis buvo smarkiai apgadintas, apvirto ir nuskendo.
Laive buvo 13 žmonių – dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai. Devyni įgulos nariai išgelbėti gyvi, rastas vieno žmogaus kūnas, o dar trijų jūrininkų ieškota. Paieškos operaciją sunkino nepalankios oro sąlygos ir prastas matomumas, todėl nebuvo galima pasitelkti sraigtasparnio.
Išgelbėti jūrininkai vėliau atgabenti į Konstancos uostą. Ten juos apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos ir Rumunijos pasienio policijos darbuotojai.
Laivybos duomenimis, „Khoryv“ spalio 21 d. išplaukė iš Turkijos ir vyko į Sulinos uostą Rumunijoje, esantį prie Dunojaus žiočių.
Rumunijos vadovai išpuolį susiejo su Rusijos karu
U. von der Leyen nurodė, kad laive dirbo Ukrainos ir Azerbaidžano įgulos nariai. EK pirmininkė išpuolį pavadino beatodairišku, keliančiu grėsmę nekaltų žmonių gyvybėms ir atvirai nepaisančiu tarptautinės teisės.
Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas pareiškė, kad laivą kliudė dronas, o incidentą pavadino Rusijos vykdomo karo Ukrainoje eskalacijos dalimi. Jis paragino Rusiją rimtai vertinti JAV ir Europos taikos iniciatyvas, priimti siūlymus nutraukti ugnį ir užbaigti karą.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Danas Neculaescu išpuolį pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės ir laivybos laisvės pažeidimu bei tiesiogine grėsme regioniniam ir pasauliniam saugumui.
Rumunija su sąjungininkėmis stiprina stebėjimą
Rumunija pranešė kartu su NATO sąjungininkėmis Bulgarija ir Turkija spartinanti papildomų stebėjimo pajėgumų diegimą. Dėl šių priemonių buvo sutarta spalio 20 d. vykusiame NATO politinių sprendimų organo – Šiaurės Atlanto Tarybos – posėdyje.
Naujienų agentūros AP duomenimis, iki „Khoryv“ incidento 2026 m. spalį prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų buvo atakuoti dar mažiausiai septyni krovininiai laivai. Per tuos incidentus du žmonės žuvo, o 25 buvo laikomi dingusiais.
