Bearimėms technologijoms skirta lauko diena Levainiuose subūrė žemdirbius diskusijai apie tausojančią žemdirbystę
Širvintų rajone, Levainiuose, vykusioje bearimių technologijų lauko dienoje ūkininkai, žemės ūkio įmonių bei institucijų atstovai dalijosi patirtimi taikant juostinio dirbimo sėją. Renginyje taip pat pristatytos mokslinės įžvalgos apie maisto medžiagų išsiplovimą mažinančius veiksnius ir aptartos finansavimo galimybės tiesioginėms bei juostinėms sėjamosioms įsigyti.
Ūkininko patirtis taikant juostinio dirbimo sėją
Remigijus Darvydas, valdantis 600 ha ūkį, kartu su šeima augina įvairias žemės ūkio kultūras. Ūkininkauti pradėjęs 2009 m. su rapsais ir kviečiais, 2017 m. atsisakė plūgo ir perėjo prie bearimės žemdirbystės technologijos. Ūkyje auginami raudonieji burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, rapsai. Tarpiniams pasėliams pasirenkami grikiai, žirniai, lubinai, linai, ridikai, garstyčios bei jų mišiniai, siekiant auginti bent penkių skirtingų kultūrų mišinius. R. Darvydas išbandė įvairius rapsų sėjos būdus – dalį sėjo tiesiai į ražieną, kitą dalį – į sekliai kultivuotą dirvą (apie 5–6 cm gylyje). Šiemet dėl per didelės dirvos drėgmės sėja buvo atidėta.
Remigijus, penkerius metus priklausantis Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijai, pabrėžia svarbą stebėti dirvožemio būklę ir ieškoti sprendimų, atitinkančių kiekvieno ūkio specifiką. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama dirvos pH gerinimui, o pradėjus kalkinti dirvas, kultūrų derlius pastebimai pagerėjo. Ūkininkas pastebėjo, kad pirmaisiais juostinio dirbimo sėjos metais derlius nesumažėjo, nors Širvintų krašte derlingumas apskritai nėra didelis. Praėjusiais metais pavyko pasiekti 4 tonų iš hektaro rapsų derlių, kas yra išskirtinis rezultatas. R. Darvydo patirtis rodo, kad pereinant prie tausojamosios žemdirbystės būtina atsižvelgti į vietos sąlygas, eksperimentuoti su metodais ir vertinti rezultatus savo ūkyje.
Gamta grįsti sprendimai maisto medžiagų praradimui mažinti
Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius pabrėžė, kad maisto medžiagų nuostolius veiksmingiausia mažinti pačiame lauke, taikant dirvožemio būklę gerinančias praktikas. Tai apima daugiakomponentę sėjomainą, tarpinius pasėlius, ankštinių augalų įtraukimą į sėjomainą ir bearimę technologiją. Taip pat svarbus tikslus maisto medžiagų valdymas, naudojant precizinės žemdirbystės sprendimus ir apgalvotus tręšimo planus. Jautriose teritorijose rekomenduojama mažinti tręšimą, o dirvožemio mikrobiotos atkūrimas skatina efektyvesnę maisto medžiagų apytaką ir prieinamumą augalams. Šios priemonės mažina trąšų nuostolius ir riziką, kad maisto medžiagos išsiplaus į vandens telkinius.
G. Jegelevičius siūlo prie vandens telkinių įrengti buferines juostas, horizontalios ir vertikalios tėkmės šlapynes, sedimentacijos tvenkinius, medienos drožlių bioreaktorius bei intensyvias dirbtines šlapynes, siekiant suvaldyti potencialų maistinių medžiagų nuotėkį. Svarbią rolę atlieka ir atkurtos natūralios šlapynės, daugiametės pievos bei sumedėjusių augalų juostos.
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai gali gauti finansinę paramą naujoms tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamosioms įsigyti. Pagal šią priemonę kompensuojama iki 40 proc. tinkamų išlaidų, o didžiausia suma vienam pareiškėjui siekia 80 tūkst. eurų. Kompensuojant dalį sėjamosios kainos, siekiama skatinti ūkius rinktis efektyvesnes ir gamtai palankesnes technologijas, mažinančias degalų sąnaudas ir tausojančias dirvožemį. Nuo 2027 m. iki 2029 m. neariminei žemdirbystei skatinti iš Modernizavimo fondo numatyta dar 26 mln. eurų. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas, kuriam skirta 8 mln. eurų, planuojama paskelbti šių metų gruodžio 1 d.
APVA atstovas taip pat akcentavo, kad prieš teikiant paraišką, pareiškėjams rekomenduojama atidžiai susipažinti su finansavimo sąlygų aprašu, įvertinti investicijos atitiktį reikalavimams ir pasirengti reikiamus dokumentus. Svarbu laiku pateikti mokėjimo prašymus: pavyzdžiui, pagal 2025 m. kvietimus finansuojamų projektų mokėjimo prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 30 d. 12.00 val. Laiku pateikti dokumentai užtikrina sklandų projektų užbaigimą ir finansavimo lėšų išmokėjimą.
Norinčius išsamiau sužinoti apie bearimio ūkininkavimo principus kviečiame pasiklausyti tinklalaidės „Žalieji pokalbiai“.
Šis renginys yra LIFE projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
