Cernavodă (04710045)

Bulgarija dėl nusekusio Dunojaus pirmą kartą mažina Kozlodujaus AE bloko galią

Bulgarijos valstybinė Kozlodujaus atominė elektrinė penktadienį, rugpjūčio 21 dieną, numatė prevenciškai maždaug 120 megavatų sumažinti 5-ojo energijos bloko galią. Energetikos ministerijos teigimu, tokio sprendimo prireikė dėl „precedento neturinčio ir kritinio“ Dunojaus vandens lygio kritimo.

Galią mažina pirmą kartą per 52 metus

Numatytas mažinimas sudaro apie 12 proc. 5-ojo bloko galios. Ministerija nurodė, kad ši priemonė būtina saugiam elektrinės darbui, nes Dunojaus aukštupio prognozės ir toliau rodė vandens lygio mažėjimą.

Tai pirmas kartas per 52 metų Kozlodujaus AE eksploatavimo istoriją, kai bloko galia mažinama dėl ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių sąlygų. Dar rugpjūčio 16 dieną ministerija skelbė, kad elektrinė dirba pagal gamybos grafiką, tačiau po keturių dienų jau pranešė apie planuojamą prevencinį galios mažinimą.

Elektrinėje veikia du maždaug 1000 MW galios sovietinės konstrukcijos reaktoriai – 5-asis ir 6-asis blokai. Jėgainė pagamina apie 35 proc., arba daugiau nei trečdalį, visos Bulgarijos elektros energijos.

Ministerija patikslino, kad Dunojaus vanduo naudojamas ne patiems branduoliniams reaktoriams, o garui aušinti nebranduolinės elektrinės dalies kondensatoriuose. Kozlodujaus AE turi nuosavą kranto siurblinę, suprojektuotą tiekti reikiamą vandens kiekį ir esant žemam upės lygiui. Iki šiol ši infrastruktūra padėjo išvengti gamybos mažinimo.

Pasirodžius pirmiesiems ilgalaikio Dunojaus slūgimo požymiams, liepos pradžioje elektrinėje buvo sudaryta speciali darbo grupė ir pradėta taikyti saugaus darbo per užsitęsusią sausrą programa.

Rumunija elektrinę sustabdė, Vengrija mėgina ją paleisti

Nusekęs Dunojus jau sutrikdė atominių elektrinių darbą kitose regiono valstybėse. Rumunijos pietryčiuose esančios Černavodės AE 1-asis blokas dėl rekordiškai žemo upės lygio buvo išjungtas liepos 28 dieną. Rugpjūčio 13-ąją pradėtas kontroliuojamas 2-ojo bloko stabdymas, o 10 val. 53 min. jis buvo atjungtas nuo elektros tinklo – tuomet sustojo visa elektrinė.

Černavodė yra vienintelė Rumunijos atominė elektrinė. Jos du 650 MWe galios CANDU reaktoriai įprastai pagamina maždaug penktadalį šalies elektros. Elektrinę valdanti bendrovė „Nuclearelectrica“ pabrėžė, kad saugiai sustabdyti blokai nekelia pavojaus darbuotojams, aplinkai ar gyventojams. Rumunijos energetikos ministerija teigė, kad trūkstamą elektrą galima pakeisti vidaus gamyba, importu ir rezerviniais pajėgumais.

Vengrijos centrinėje dalyje esančioje Pakšo AE dėl Dunojaus nusekimo buvo sustabdyti 1-asis, 3-iasis ir 4-asis blokai. Sumažinta galia kurį laiką veikė tik 2-asis blokas, kurio nominali galia atkurta rugpjūčio 10 dieną.

Siekdama išsaugoti elektrinės darbą, Vengrija ėmėsi statyti upės vagos slenkstį ir panaudojo dvi akmenimis pakrautas 80 metrų ilgio baržas. Kontroliuojamai jas panardinus siekta laikinai pakelti vandens lygį prie jėgainės.

Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras rugpjūčio 20 dieną paskelbė, kad šešias neveikiančias Pakšo turbinas planuojama pradėti laipsniškai paleisti rugpjūčio 23-iąją. Visa 2000 MW elektrinės galia galėtų būti pasiekta rugpjūčio 27 arba 28 dieną.

Karštis riboja atominių elektrinių darbą ir Vakarų Europoje

Su upių vandens trūkumu arba per aukšta jo temperatūra susidūrė ir kitų Europos šalių elektrinės. Šveicarijos šiaurėje esančios Beznau AE abu reaktoriai birželio 26 dieną buvo laikinai sustabdyti, kai Aro upės vandens temperatūra pasiekė 25 laipsnius Celsijaus. Elektrinę valdanti bendrovė „Axpo“ aiškino, kad taip saugoma upės ekosistema ir laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

Prancūzijoje per birželio ir liepos karščių piką buvo sustabdyti trys iš 57 reaktorių, o dar devynių galia sumažinta. Vis dėlto šalies elektros tiekimui tai grėsmės nesukėlė.

Mokslininkų grupė „World Weather Attribution“ nustatė, kad 2026 metų Europos sausrą sustiprino žmogaus sukelta klimato kaita. Rytų Europoje sausą dirvožemį nulėmusios sąlygos tapo maždaug 11 kartų tikėtinesnės, o tolesnis klimato šiltėjimas šią riziką dar didins.