Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad Vyriausybės patvirtintas minimalios mėnesio algos didinimas 8 proc. nuo 2027 m. pajamų nelygybės nesumažins, o papildomų rizikų ekonomikai kels ir visa apimtimi įsigaliosianti ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva.
Vyriausybė pakels MMA iki 1245 eurų
Vyriausybė liepos 1 d. pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2027 m. MMA didinti 92 eurais, iki 1245 eurų neatskaičius mokesčių. Šiuo metu MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“, o minimalus valandinis atlygis nuo 2027 m. kils nuo 7,05 iki 7,61 euro.
Skaičiuojama, kad minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų pajamos „į rankas“ padidės apie 56 eurais ir sieks ne mažiau kaip 902 eurus per mėnesį. MMA didinimas palies apie 145 tūkst. darbuotojų, arba maždaug dešimtadalį visų dirbančiųjų. Iš jų apie 21,6 tūkst. dirba biudžetinėse įstaigose.
Birželio viduryje Trišalėje taryboje darbdaviai ir profesinės sąjungos siūlė MMA kelti 7,19 proc., iki maždaug 1236 eurų, ir 4 proc. didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Vyriausybė NPD didinti nesutiko ir vietoj to pasiūlė 8 proc. MMA augimą.
Valstybės biudžetui MMA didinimas 2027 m. kainuos apie 29,2 mln. eurų, o 2028–2029 m. – po maždaug 35,1 mln. eurų kasmet.
Čibirienė sako, kad atlyginimų grandinė kils kartu
Čibirienės teigimu, pajamų nelygybė nemažės, nes pagal Skaidrumo direktyvą įmonės turės suskirstyti pareigybes į kategorijas, o aukštesnei kategorijai turės tekti didesnis atlyginimas. Jos aiškinimu, pakėlus MMA žemiausiai kategorijai, proporcingai kyla ir visos kitos atlyginimų pakopos.
Direktyva reikalauja pareigybes vertinti pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus: atsakomybę, kvalifikaciją, įgūdžius ir darbo sąlygas. LBAA vadovė perspėja, kad jei skirtingos kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojai uždirbs panašiai, neliks motyvo imtis sudėtingesnio darbo.
Čibirienės vertinimu, augančios darbo sąnaudos vers smulkų vietinį verslą didinti kainas. Ji teigia, kad tai mažins gyventojų perkamąją galią ir konkurencingumą pigesnės užsienio produkcijos akivaizdoje.
Darbdaviai nuo 2027 m. teiks daugiau atlygio duomenų
Dalis Skaidrumo direktyvos nuostatų Lietuvoje įsigaliojo birželio 7 d. Darbdaviams uždrausta klausti kandidatų apie ankstesnį atlyginimą, skelbimuose privaloma nurodyti siūlomo atlygio dydį, o visi darbdaviai turi turėti direktyvos tikslus atitinkančią darbo apmokėjimo sistemą.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. visi darbdaviai kas mėnesį privalės teikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupę. Tą pačią dieną darbuotojai įgis teisę raštu kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje.
Didžiausios, 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės nuo 2027 m. birželio 7 d. kasmet privalės teikti atlyginimų atotrūkio tarp lyčių ataskaitas.
