Viešojoje erdvėje įsiplieskus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos darbo nuotoliu iš Madeiros, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad pagrindinė problema – ne valstybės vadovo poilsis, o pasirinkta komunikacija. Anot politikės, aiškus pranešimas, kad prezidentas išvyksta atostogų, būtų padėjęs išvengti dalies klausimų ir interpretacijų.
Politikė ragina vadinti daiktus tikraisiais vardais
„Manau, kad buvo padaryta komunikacinė klaida, tiesiog paprastai ir aiškiai pasakant, kad valstybės vadovas vyksta atostogų savaitei“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, tokiu atveju klausimų ir interpretacijų, „nueinančių į pašaipas“, būtų kilę kur kas mažiau. „Dabar toks susierzinimas kilo, nes žmonės natūraliai įsivaizduoja, kad Madeiroje ten tikriausiai yra labiau atostogos negu darbas“, – pabrėžė politikė.
Kaip pavyzdį ji nurodė prezidento Valdo Adamkaus įvestą praktiką. „Normalu, jog valstybės vadovai atostogauja. Prezidento Valdo Adamkaus įvesta praktika – jis tai darydavo visiems aiškiu būdu, be jokių beprasmybių. Buvo aišku, kad, kai jis išvyksta, pavyzdžiui, į Meksiką, kad jis ten atostogauja, o ne dirba nuotoliu“, – teigė liberalų lyderė.
Ji taip pat iškėlė klausimą, kada valstybės vadovas iš tikrųjų pailsės: „Jeigu prezidentas ten dirba, tai kada jis tuomet atostogaus? Nes pailsėti irgi reikia valstybės vadovui.“
Prezidentūra žadėjo įprastą darbo režimą saloje
Rugpjūčio 3 d. Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje viešės rugpjūčio 3–10 dienomis ir tuo metu dirbs nuotoliniu būdu.
Anot Prezidentūros, valstybės vadovas saloje bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje, o suplanuotos procedūros, dokumentų pasirašymas bei darbas su patarėjų komanda vyks įprastai. Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis nurodė, kad visą kelionę į Madeirą G. Nausėda apmokėjo asmeninėmis lėšomis; prezidentą nuolat lydinčių apsaugos pareigūnų viešnagė apmokėta Vadovybės apsaugos tarnybos lėšomis.
Lietuvos prezidentas formaliai atostogų neturi – jos nereglamentuotos teisės aktais.
Kiti politikai ir teisininkai vertina santūriau
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 4 d. sakė nematantis esminių problemų dėl prezidento sprendimo, nes nuotolinio darbo formos galimos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pats premjeras pridūrė nuotoliu dirbti neplanuojantis, nes renkasi tiesioginį darbą su komanda ir patarėjais.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje sostine įvardytas Vilnius, o sostinės sąvoka suponuoja, jog ten veikia valdžia, – todėl nuotolinis prezidento darbas kelia konstitucinių klausimų. Anot jo, valstybės vadovų poilsis šiuo metu nėra tinkamai teisiškai sureguliuotas ir remiamasi papročiais, o šią sritį galėtų reglamentuoti Seimas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas prezidento darbo iš Madeiros nesureikšmino ir teigė, kad prezidento pareigas galima vykdyti ir nuotoliu.
Kodėl nerandama sprendimo dėl Seimo narių atostogų
Kalbėdama apie įstatymų pakeitimų poreikį siekiant reglamentuoti Seimo narių atostogas, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad šis klausimas yra kompleksinis. Viena vertus, parlamentarai turi būti pasirengę darbui bet kuriuo metu, kita vertus – įprasta, kad tarpsesijiniu laikotarpiu Seimo nariai nuo darbų šiek tiek atsitraukia.
„Bet kuriuo metu gali iškilti situacija, kada turi rinktis komitetai (…) ar Seimo sesija gali būti neeilinė. Ir jeigu kažkuriuo vasaros metu virš pusės Seimo narių būtų išvykę atostogauti, tai galėtų sudaryti labai aiškias, suprantamas praktines problemas“, – kalbėjo parlamentarė.
„Kol kas sprendimas nėra rastas dėl Seimo narių atostogų. Ir čia yra toks principinis dalykas: ar mes manome, kad parlamentaro darbas niekuo nesiskiria nuo kitų profesijų, nuo kitų pašaukimų, ar visgi specifika yra? Mano galva, specifika yra, ir todėl taip sunku surasti sprendimą, kuris veiktų“, – akcentavo ji.
Šiuo metu parlamentarų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Seimo statutas, kuriame numatyta, kad Seimo veikla yra nepertraukiama, o darbo laiką sesijų metu nustato Seimo valdyba. Konstitucinis Teismas dar 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga būtent įstatymu nustatyti Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmę ir kitas sąlygas, – ši pareiga iki šiol neįgyvendinta.
Ministro pirmininko atostogos turi būti patvirtintos prezidento dekretu, o Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.
