Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio 20 d. „Žinių radijuje“ kritikavo Lietuvos planą 2027 m. nepriimti migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių ir visą solidarumo įnašą sumokėti pinigais. Jos vertinimu, Lietuva pajėgtų integruoti 58 žmones, o pasirinkusi vien finansinį įnašą ateityje gali sunkiau sulaukti kitų ES šalių paramos.
Lietuvai gali būti sunkiau sulaukti pietinių ES šalių paramos
Čmilytė-Nielsen minėjo 58 žmones, kuriuos Lietuva 2026 m. įsipareigojo perkelti iš Kipro. Pasak politikės, tokį žmonių skaičių Lietuva galėtų integruoti. Jos vertinimu, pasirinkus migrantų nepriimti, Lietuvai gali būti sunkiau prašyti Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kipro solidarumo sprendžiant rytinio ES flango problemas.
Kaip vieną iš tokių problemų politikė įvardijo įskrendančius dronus. Kaip galimą paramos pavyzdį ji minėjo šių šalių balsus už didesnį ES finansavimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai rytinei ES sienai apsaugoti.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat paragino vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną daugiau dėmesio skirti Migracijos departamento darbuotojų atlyginimams ir darbo krūviui. Pasak jos, departamento darbuotojai skundžiasi mažomis algomis ir dideliu krūviu.
Komisija pritarė finansiniam įnašui, ministras tikisi, kad jis neviršys 3–4 mln. eurų
Vidaus reikalų ministerija lapkričio 16 d. pranešė, kad Vyriausybės Migracijos komisija vienbalsiai pritarė Katelyno siūlymui 2027 m. visą Lietuvos solidarumo įnašą sumokėti pinigais. Ministro teigimu, lapkričio 18 d. siūlymui pritarė ir Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai. Ministerijos teigimu, komisijos sprendimą dar turi patvirtinti Vyriausybė ir Seimas.
Lapkričio 19 d. Katelynas „Žinių radijui“ sakė besitikintis, kad 2027 m. įnašas neviršys 3–4 mln. eurų. Ministras pabrėžė, kad skaičiavimai dar preliminarūs.
2026 m. Lietuva pasirinko pusę solidarumo įsipareigojimo vykdyti perkeldama žmones, o kitą pusę padengti pinigais. Migracijos departamento duomenimis, Lietuva įsipareigojo iki 2027 m. pirmojo ketvirčio pabaigos sumokėti 1,14 mln. eurų.
ES valstybės privalo prisidėti, tačiau gali pasirinkti įnašo formą
2024 m. gegužės 14 d. ES Tarybos priimtu Migracijos ir prieglobsčio paktu suvienodintos prieglobsčio procedūros, grąžinimo taisyklės ir patikros prie ES išorės sienų. Pagal paktą solidarumo įnašai yra privalomi. Valstybės gali perkelti žmones, mokėti finansinį įnašą arba taikyti su paramą gaunančia valstybe suderintas alternatyvias priemones.
Lapkričio 6 d. Europos Komisija pasiūlė sudaryti 2027 m. solidarumo rezervą. Migracijos spaudimą patiriančiomis šalimis ji įvardijo tas pačias keturias valstybes, kurias minėjo Čmilytė-Nielsen – Graikiją, Ispaniją, Kiprą ir Italiją.













