Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turi ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, kai už būsto šildymą patiriamos didelės išlaidos. Gyventojams, kuriems anksčiau kompensacija nepriklausė, šiemet verta pasitikrinti iš naujo – pasikeitus pajamoms ar išaugus šildymo išlaidoms, gali atsirasti teisė į paramą.
Per šių metų rugsėjo – spalio mėnesius gyventojai pateikė 4,7 tūkst. daugiau prašymų skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas, nei pernai tuo pačiu metu. Preliminariai pasitikrinti, ar priklauso kompensacija, galima Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) skaičiuoklėje.
„Šildymo kompensacija nėra skirta tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ji gali priklausyti ir tiems, kurie dirba, gauna vidutines pajamas, tačiau didelę jų dalį tenka skirti būsto šildymui. Todėl kviečiu gyventojus nevertinti savo galimybių vien pagal tai, ar kompensaciją yra gavę anksčiau. Pasikeitus pajamoms, šeimos sudėčiai ar išaugus šildymo išlaidoms, situacija gali būti visai kitokia. Pasitikrinti tikrai verta – kartais valstybės pagalba priklauso ir tuomet, kai žmonės patys to nesitiki“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais pateikta apie 145,5 tūkst. prašymų šildymo kompensacijai gauti. Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius per mėnesį bus apie 171 tūkst. Kompensacijoms teikti reikės apie 94–104 mln. eurų – išlaidos priklausys nuo šilumos kainų ir oro sąlygų.
Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensaciją gavo apie 165 tūkst. žmonių. Praėjusį šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista apie 69 mln. eurų.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų. Vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai). Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo, išeitinės bei ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.
SVARBU. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).
Kompensacija gali priklausyti ir nuomininkams – svarbu turėti rašytinę, Registrų centre įregistruotą būsto nuomos sutartį. Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl skolos apmokėjimo dalimis, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti visą skolą. Valstybė padeda ir renovuojantiems būstą. Kompensaciją už šildymą gaunantiems nepasiturintiems būsto savininkams, dalyvaujantiems daugiabučio renovacijoje, 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Kur kreiptis?
Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę. Prašymą pakanka pateikti vieną kartą per šildymo sezoną. Kreiptis galima viso šildymo sezono metu.
